„Auksinis vanduo, kitaip ir nepavadinsi. Tokio dydžio sąskaitos dar nesu gavusi. Praėjusį mėnesį už tokį pat kiekį vandens net kartu su gyvatuko mokesčiu sumokėjau 45 litus, o dabar dvigubai daugiau. Apėjau kaimynus, visi gavo didesnes sąskaitas. Kaimynai įsitikinę, kad mes turėjome padengti mūsų name esančio socialinio buto įsiskolinimus. Tačiau kodėl tokie mokesčiai krinta ant mūsų galvų?“, – retoriškai klausė Panevėžio gatvės 13 numeriu pažymėtame daugiabutyje gyvenanti Elena.
Klaipėdos savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vedėja Danguolė Netikšienė teigė, kad taip manydami gyventojai yra neteisūs ir skleisdami neteisingą informaciją dar ir be reikalo kiršina vieni kitus.
Vos porą kubinių metrų vandens praėjusį mėnesį išnaudojusi klaipėdietė sulaukusi sąskaitos apstulbo – ji privalėjo mokėti 81,41 Lt.
Pasak vedėjos, minėtame Panevėžio gatvės name iš tiesų yra socialinis butas. Jame daugelį metų gyveno ligota moteris, kurios iškeldinimas buvo nuolat atidėliojamas. „Bute buvo registruotas ir pilnametis jos sūnus. Kai moteris mirė, turėjome jį iškeldinti priverstiniu būdu, nes gražiuoju jis nenorėjo grąžinti buto. Vyras vis žadėjo sumokėti didžiules skolas, tačiau tai buvo tik pažadai. Vasarą jis buvo iškeldintas priverstinai. Dabar šis butas remontuojamas ir greičiausiai bus skirtas daugiavaikei šeimai“, – sakė D.Netikšienė.
Kaip pasakojo D.Netikšienė, gyventojui nesutikus išsikelti geranoriškai, priverstiniame iškeldinime dalyvauja savivaldybės atstovai, antstolis ir policija. Buto gyventojui neįsileidus jų gražiuoju, išlaužiama spyna ir supakuoti daiktai paliekami koridoriuje. Taip įvyko ir šiuo atveju - dvi dienas kraustymas vyko su policijos pagalba. Kaimynai teigė, kad kai kurie seni, beverčiai daiktai iš ketvirtojo aukšto buvo išmesti pro balkoną.
Siūlo kreiptis dėl kompensacijų
D.Netikšienė pabrėžė, kad socialinio būsto gyventojų skolos niekur nepradingo – teismo sprendimu jas turi padengti suaugęs moters sūnus. Specialistės duomenimis, sūnus bute beveik negyvendavo, turėjo kitą gyvenamąją vietą.
„Antstoliai išieško skolas iš likusių gyvų šeimos narių. Taip kad, kol gyvas, bute gyvenusios moters sūnus temps šią naštą. O jei tokiame bute būtų gyvenęs vienišas nuomininkas, be šeimos narių, tokiu atveju visi paslaugų tiekėjai turėtų pripažinti skolą beviltiška“, – paaiškino Socialinio būsto skyriaus vedėja.
D.Netikšienė teigė, kad mažas pajamas gaunantys žmonės vis kaupdami skolas ir nesikreipdami pagalbos labai klysta. „Žmonės gali deklaruoti turtą, pajamas ir turi teisę gauti mokesčio už šildymą ir šaltą vandenį kompensaciją. Be to, už laikotarpį, kuriam skirta kompensacija, nemokamas ir socialinio būsto nuomos mokestis - tai dar vienas palengvinimas. Žmonės neturi galvoti, kad jie yra vieniši, blogiausia, kad jie nesidomi, kaupia naštą ir galvoja „gal praeis“. Tačiau kai susigriebia, traukinys būna nuvažiavęs“, – vaizdingai samprotavo D.Netikšienė.
Atliko perskaičiavimą
Kodėl Panevėžio gatvės 13 namo gyventojams netikėtai išaugo vandens kaina, „15min“ paaiškino bendrovės „Klaipėdos energija“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Juozas Kregždys. „Šis atvejis tikrai netradicinis. Rugsėjo vidury gavome iš savivaldybės pranešimą, kad šio namo 27 bute nuo vasario niekas nebegyvena. Mes nieko nežinojome, tam butui kaupėsi skola, skaičiuojama pagal normatyvą. Tai yra, nedeklaravus, kiek išnaudota vandens, kiekis apskaičiuojamas pagal buto plotą. Išėjo taip, kad iki pat rugsėjo kaupėme skolą žmogui, kuris jau miręs“, – kalbėjo J.Kregždys.
Savivaldybės atstovai patikino, kad gyventojams tikrai nereikia padengti jų name gyvenančių skolininkų sąskaitų.
Rugsėjį specialistai atliko perskaičiavimą. Pasak J.Kregždžio, natūralu, kad energija, kuri išnaudojama karšto vandens pašildymui turėjo būti išdalinta visiems butams, išskyrus šį, kuriame niekas nebegyveno. „Tame bute išnaudojimas buvo nulinis, tad nuo vasario iki rugsėjo parodytus duomenis turėjome padalinti visiems butams, kurie ir išnaudojo energiją, naudodami karštą vandenį. Žmonės tikrai nenukentėjo, nes, vadinasi, prieš tai gaudavo mažesnes sąskaitas už sunaudotą energiją. Taip buvo dėl to, kad dalį jos priskirdavome ir minėtam butui“, – aiškino pavaduotojas.
Pasak J.Kregždžio, sąžiningiems gyventojams iš tiesų neretai tenka daugiau mokėti ir dėl nesąžiningų gyventojų gudrybių. „Pavyzdžiui, kaimynas, išnaudojęs 5 kub.m vandens, deklaruoja išnaudojęs tik tris. Yra gudročių, kurie skaitliukus „patvarko“, kad jie nesisuktų. Tačiau energija, naudojama vandeniui pašildyti vis tiek būna didelė, tad kub.m vandens kaina tam namui išauga“, – aiškino J.Kregždys.
Kaip gimsta skaičiai?
Bendrovės „Klaipėdos energija“ klientų aptarnavimo centro vadybininkė Onutė telefonu taip pat paaiškino, kodėl šiam namui padidėjo mokesčių našta. „Šiame Panevėžio gatvės 13 name rugpjūčio mėnesį vandens šildymui sunaudota 4600 kwh energijos, viso namo gyventojai deklaravo išnaudoję 75 kub.m vandens. Rugsėjį priskaičiuota 11 000 kWh ir 59 kub.m vandens, todėl gauta didesnė vieno kub.m vandens kaina“, – sakė vadybininkė. Ji akcentavo, kad kaina kiekvieną mėnesį kinta ir priklausomai nuo vandens temperatūros bei gyventojų sąžinės deklaruojant išnaudotą vandens kiekį. Ji patarė apie problemiškus kaimynus pranešti bendrovei, tuomet specialistai suskubs juos patikrinti.
