Kai kuriose darbovietėse žmonės vaišinami ledais, kitur daromos ilgesnės pietų pertraukos. Tačiau visiškai nutraukti darbų, kol atslūgs karštis, neketina nė viena įmonė.
Ilsėtis teisės ir laiko šiuo metu neturi tik medikai, kuriuos kaitra užvertė darbu. Nuo savaitgalio pas juos plūsta karščio aukos. Darbo stygiaus nejaučia ir vandenį įmonėms tiekiančių bendrovių atstovai, taip pat prekybos vietų, kuriose galima įsigyti ventiliatorių, kondicionierių ir kitų vėdinimo eletroninių prietaisų, darbuotojai.
Rekomendacijos neprivalomos
Nors tokiu oru sudėtingiausia dirbti statybų bendrovėms, kol kas nė viena jų nemažina darbo tempo. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyriausiasis inspektorius Henrikas Žalkauskas „15min“ sakė, jog norminių aktų, kurie įpareigotų Lietuvos įmones esant karščiams keisti darbo eigą, nėra. Parengtos tik rekomendacijos, į kurias bendrovių vadovai gali atsižvelgti.
Darbo inspekcijos duomenimis, 11–17 val., esant daugiau nei 30 laipsnių karščiui, nerekomenduojama dirbti lauke. Ar paisyti rekomendacijų, sprendžia įmonės vadovai. Norminiai aktai – tik rekomendacinio pobūdžio.
„Ypatingą dėmesį reikia skirti lauko sąlygomis dirbantiems darbuotojams: jų apranga turėtų būti natūralaus pluošto, šviesi, lengvai ir gerai praleidžianti prakaitą, galva pridengta natūralaus pluošto apdangalu, o akys apsaugotos akiniais. Nors esant tokiam karščiui statybininkai norėtų išsirengti, statybvietėse darbuotojams negalima dirbti išsirengus iki pusės, be šalmų. Tokiais atvejais, kai temperatūra lauke viršija 30 laipsnių, rekomenduojama statybos darbus organizuoti taip, kad kuo daugiau būtų dirbama pavėsyje. Be to, esant galimybei kitaip organizuoti darbus: pavojingiausias tarpsnis karštuoju metų laiku – nuo 11 iki 17 val. Todėl darbuotis būtų galima nuo ankstyvo ryto iki pietų, o tada – pavakarę“, – rekomendacijas priminė darbo saugos inspektorius. Pasak jo, kol kas jokių skundų dėl darbų saugos pažeidimų Kauno darbo inspekcija nėra sulaukusi. Taip pat nesigirdi įmonių planų kelioms dienoms stabdyti savo veiklą.
Šluoja kondicionierius
Darbo saugos rekomendacijos numatyta, kad vasarą biuruose oro temperatūra turėtų siekti 22 laipsnius šilumos. Pasiekti ją, kai už lango – beveik 35, o kai kur ir daugiau, sudėtinga. Todėl ne viena įmonė, jau turimą vėjelių ir kondicionierių arsenalą, papildė naujais vėdinimo įrenginiais. Juos graibsto ir kiti pirkėjai. Kad šios prekės paklausios, rodo vos per kelias dienas kelis kartus išaugusi vėdinimo ir vėsinimo prietaisų pardavimo statistika.
Pasak parduotuvių tinklo „Topo centras“ komercijos direktoriaus Andriaus Čekanavičiaus, šiuo metu tokių prietaisų pardavimas šoktelėjo daugiau kaip 10 kartų, palyginti su paprastomis vasaros dienomis. Nors ventiliatoriai graibstomi rekordiniu greičiu, jų nepritrūks, nes sandėliuose yra sukauptas rezervas. Vidutinė perkamiausių ventiliatorių kaina – 40 Lt. Pastebima, kad stipriai išaugo ir automobilinių šaldytuvų pardavimai.
Pasak prekybos tinklo „Iki“ Komunikacijos skyriaus vadovo Valdo Lopetos, per karščius lietuviai pirko daugiau ir ledų, vandens bei gaiviųjų gėrimų. „Nealkoholinių gėrimų prekyba per savaitę išaugo 6 proc. Iš jų mineralinio gazuoto ir negazuoto vandens apyvarta buvo 20 proc. didesnė nei tuo pačiu metu praėjusiais metais. Ledų per tą patį laikotarpį pardavėme 70 proc. daugiau“, – nurodė pašnekovas.
Medikus užvertė darbu
Seniai matytų karščių sulaukę kauniečiai užplūdo miesto gydymo įstaigas. Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) Skubios pagalbos skyriaus duomenimis, šiuo metu jie sulaukia 10–15 proc. daugiau pacientų nei įprastai vasarą.
„Vyrauja trijų tipų pacientų: tie, kuriems paūmėja lėtinės ligos, patyrusieji šilumos ar saulės smūgį ir traumų vandenyje, vadinamieji nardytojai. Taip pat jau yra ir tokių, kurie skundžiasi odos nudegimais“, – pasakojo KMUK Skubios pagalbos skyriaus vedėjas.
Karščius sunkiai ištveria įvairiomis lėtinėmis ligomis – kraujagyslių, širdies, galvos smegenų ir kitomis – sergantys žmonės. Tačiau tokie pacientai, anot medikų, į juos kreipiasi tik kraštutiniu atveju, be to, jiems užtenka konsultacijos.
Šiomis dienomis netrūksta ir perkaitusių saulėje ar patyrusių šilumos smūgį asmenų, nemaža jų dalis – asocialūs. Tačiau, pasak K.Stašaičio, nepaisant jų socialinio statuso, dažniausia tokių pacientų bėda – alkoholis. „Ne vienas pasakojo, kad prie vandens telkinio deginosi, gurkšnojo alkoholinį gėrimą ir užmigo. O tada jau nepajuto, kaip gavo šilumos ar saulės smūgį“, – sakė medikas.
Vos prasidėjus karščiams į klinikas atvežti pirmieji šiemet traumų vandenyje patyrę pacientai. Pasak K.Stašaičio, vien per sekmadienį į jų skyrių kreipėsi 4 skirtingo sunkumo traumų patyrę nardytojai. Vakar atvežtas dar vienas. „Sunkias traumas vandenyje dažniausiai patiria jauni, aktyvūs ir nevengiantys alkoholio vyrai“, – sakė medikas.
Pasak jo kolegos, KMUK Stuburo ir periferinių nervų chirurgijos skyriaus vedėjo dr. Broniaus Špakausko, stuburo kaklinės dalies lūžis gali sukelti labai sunkias pasekmes – paralyžių ar net mirtį. „Nukentėjusiam galime išgelbėti gyvybę ir pagydyti kaulų lūžius, tačiau pažeistų stuburo smegenų atgaivinti neįmanoma, todėl kiekvienas šokantis žemyn galva į vandens telkinį turėtų gerai pagalvoti, ar verta šitaip rizikuoti sveikata ir gyvybe“, – perspėjo medikas.
