„Pastaruoju metu, kokias 5-7 dienas, vandens spaudimas mūsų namuose yra labai prastas, arba jo iš viso nėra. Pandemijos laikotarpiu negalime nusiplauti net rankų ir tai vyksta tvyrant 30 laipsnių karščiui.
Negalime pasidaryti valgyti, išsiplauti indų, nusiprausti. Nekalbu apie senus žmones ar kaimynus, kurie turi mažų vaikų. „Kauno vandenys“ siunčia šabloninius atsakymus. Mums reikia vandens, o ne šablono“, – piktinosi į 15min redakciją besikreipęs skaitytojas Žygimantas.
Jis tikina, kad ši problema kartojasi trečius metus iš eilės ir yra nesprendžiama.
Kai tik karščiai, taip nebelieka vandens, – tuomet, kuomet jo labiausiai reiktų.
Padidėjo vandens suvartojimas
„Kauno vandenų“ viešųjų ryšių specialistas Andrius Nenėnas į 15min užklausą dėl susiklosčiusios situacijos atsakė:
„Šalyje tvyrant karščiams, mieste geriamojo vandens suvartojimas šoktelėjo kelis kartus. Ypač periferiniuose individualių namų ir/ar kotedžų kvartaluose, kai gyventojai ne tik intensyviau naudoja vandenį buityje, bet ir gausiai laisto želdinius ar pildo lauko baseinus.“
Anot A.Nenėno, padidėjęs vandens suvartojimas galėjo atsiliepti ir daugiabučio, kuriame gyvena skundo autorius, viršutinių aukštų gyventojams.
Specialisto teigimu, šio pastato vidaus tinklai yra seni ir kiek toliau nuo magistralinės linijos.
Nors slėgis magistralinėje linijoje, kuri tiekia vandenį kitiems rajono namams, yra pakankamas ir atitinka teisės aktuose numatytus reikalavimus, dar labiau jį pakelti būtų rizikinga.
Nes, pasak „Kauno vandenų“ specialisto, gali atsirasti pavojus tinklų sandarumui, o pernelyg padidėjusi srovė sukeltų ant vamzdžių sienelių nusėdusias natūralias geležies bei mangano nuosėdas ir nukentėtų kitų namų gyventojai.
Kaip rašoma A.Nenėno atsakyme, vandens klientams, pagal jų pageidavimus, pristato avarinė tarnyba.
Vanduo atvežamas 5 litrų talpos plastikinėje taroje.
Jei gyventojai priversti pirkti geriamąjį vandenį, įmonė siūlo išsaugoti čekius.
Pateikus bendrovei pretenziją, nuostoliai kompensuojami.
Paklaustas, kodėl gyventojai sulaukia šabloninių atsakymų, o ne pagalbos, A.Nenėnas atsakė:
„Gyventojo laiškas gautas bendruoju el. paštu. Jį administratorė persiuntė atsakingiems asmenims ir apie tai informavo klientą. Vėliau su juo bendravo „Kauno vandenų“ feisbuko administratorius. Klientui buvo paaiškinta susidariusi situacija, sutarta, kad avarinė tarnyba pristatys geriamojo vandens.“
Jis paaiškino, kad, vadovaujantis teisės aktais, į kliento laiškus turi būti atsakyta per 3 dienas, nes kai kuriais atvejais reikia surinkti informaciją, pavyzdžiui – gauti vandens mėginį, surinkti duomenis iš dispečerinės ir panašiai.
„Kauno vandenys“ savame komentare nuoširdžiai atsiprašo klientų, kurie nukentėjo dėl karščių sukeltų vandens tiekimo sutrikimų.
Atslūgus karščiui, sumažėjus vandens suvartojimui, slėgis minėtame daugiabutyje turėtų atsistatyti.
„Atsakingų bendrovės atstovų lygmenyje bus aptartos galimybės pastatyti papildomą siurblį/hidroforą, kuris ateityje padėtų pakelti vandenį aukštyn per karščius. Tačiau, kiek žinoma, dėl senų vidaus tinklų, už kuriuos atsako ne „Kauno vandenys“, specifikos, tą padaryti nėra paprasta“, – informavo A.Nenėnas.
„Kauno vandenų“ centrinės dispečerinės duomenimis, Ringaudų–Noreikiškių zonoje vandens suvartojimas išaugo 3,5 karto, Domeikavos–Sargėnų zonoje – 3 kartus, Romainiuose – 2,5 karto, Garliavoje ir Aleksote – 2 kartus.
Dalyje Šilainių – kiek daugiau nei kartą.
Mažai kas pasikeitė
15min žurnalistė dar 2019 metais lankėsi Pagėgių gatvės daugiabučiuose, kurių gyventojai susidūrė su nutrūkusiu vandens tiekimu.
Kauno miesto savivaldybė žadėjo imtis įvairių priemonių, siekdama ateityje išvengti vandens tiekimo sutrikimų.
Planuoti šeši nauji gręžiniai, efektyvesnis magistralinių vandentiekio linijų rekonstrukcijos darbų organizavimas ir papildomi siurbliai tuose mikrorajonuose, kurie susidūrė su didžiausiais vandens slėgio svyravimais.
Siurblines žadėta įrengti ir Vilijampolėje, Pagėgių gatvėje, esančiuose daugiabučiuose, kur vanduo per kaitras sunkiai pakildavo iki viršutinių aukštų.
Per dvejus metus, rodos, mažai kas pakito.
