15min pateikia visą socialiniame tinkle „Facebook“ publikuotą karybos eksperto Egidijaus Papečkio apžvalgą.
„Pirma diena (sekmadienis, balandžio 14)
Štai jau ir galime paskaičiuoti Irano oro atakos prieš Izraelį rezultatus. Juos geriausiai apibūdina palyginimas su vaikėzu, metusiu akmenį į langą. Langas sveikas, o vaikėzas laukia atsako ir niurzga, kad akmenų jis turi ir daugiau.
Buvo paleista daugiau nei 300 priemonių, iš kurių apie 200 bepiločių ir apie 110 balistinių raketų, iš kurių, pasak Izraelio šaltinių, buvo numušta 99%, o kelios pasiekę taikinius nepadarė jokių didesnių nuostolių.
Pasak Irano, taikinius pasiekė keliasdešimt raketų, ir tai reiškia, kad oro puolimas pavyko, tikslai pasiekti. Iš karto pagrasinta – jeigu Izraelis imsis atsakomojo smūgio, bus surengta dešimtis kartų didesnė ataka. Jeigu Izraeliui smogti atgal padės JAV, bus atakuotos amerikiečių karinės bazės regione.
-
Politologai įvertino ataką: Iranas jau nebijo tiesioginio karo nei prieš Izraelį, nei prieš JAV
-
Irano kariuomenė: ataka prieš Izraelį pasiekė visus savo tikslus
-
Jordanija teigia per Irano ataką prieš Izraelį perėmusi skraidančius objektus
-
Irano prezidentas žada griežtesnį atsaką į bet kokį neapgalvotą Izraelio žingsnį
Kaip rašiau iš karto po Izraelio atakos Damaske, Iranas nelabai turi kaip „nubausti“ Izraelį, jo pasirinkimas labai ribotas. Atakuoti Izraelio ambasadas užsienyje nėra taip paprasta kaip atrodo, jų saugumas sustiprintas, sukelti didesnių nuostolių nepavyks (jeigu iš viso pavyks), o kitų valstybių reakcija bus visiškai nepalanki Iranui.
Beliko atakuoti bepiločiais ir raketomis. Tačiau čia irgi buvo keli BET, dėl kurių teigiau, kad Irano atsakas negali būti nei greitas, nei galingas. Pasirengti tokiam smūgiui reikėjo laiko.
Izraelis turi geriausią oro gynybą tokioms atakoms atremti, kelias iki taikinių yra ilgas ir veda per keletą kitų valstybių, regione yra nemažos Vakarų valstybių pajėgos, pareiškę kad numušinės į Izraelį nutaikytas raketas ir bepiločius.
Ką šiąnakt ir pamatėme. Irano „keršto priemones“ numušinėjo JAV, JK ir Jordanijos naikintuvai (įrodė savo vertę atremiant tokius antpuolius) ir kitos oro gynybos priemonės. Neaišku, ar numušinėjo ir prancūzai, ar tik padėjo aptikti, stebėti ir perduoti artėjančių oro priemonių koordinates Izraeliui.
Rezultatą žinome – iš esmės gavosi šnipštas. Tačiau politinės pasekmės yra milžiniškos – Iranas atsistojo į poziciją, kurios visais būdais bandė išvengti.
Rezultatą žinome – iš esmės gavosi šnipštas. Tačiau politinės pasekmės yra milžiniškos – Iranas atsistojo į poziciją, kurios visais būdais bandė išvengti, nes tai reiškia tarptautinį pasmerkimą, ekonomines sankcijas, grasinančias sukelti didelius iraniečių neramumus ir susprogdinti Irano politinę valdžią iš vidaus.
Žinoma, dabar piliečių pyktį bus mėginama nukreipti kita linkme, naudojantis naratyvu „vienijamės, mus puola“. Tikimasi sulaukti (ir jau sulaukta) etatinių protestuotojų paramos Vakaruose. Yra tokių, kurie agresyviose užsienio valstybėse regi pieno upes ir įsivaizduojamą rojų žemėje kiekvienam žmogui.
Irano atstovai pabrėžia, kad buvo taikytasi ne į visą Izraelį, o į karinę žvalgybos ir oro kontrolės bazę Mount Hermone ir Nevatimo karinę oro bazę. Į Mount Hermoną todėl, kad neva čia buvo suplanuotas smūgis Damaske, o Nevatimą – kad atakavo iš čia pakilę Izraelio lėktuvai.
Tokiais pareiškimais mėginama sušvelninti politines smūgio pasekmes, tačiau nepavyks. Iranas pradėjo karo veiksmus prieš Izraelį, ir norint sustabdyti tolimesnę eskalaciją reikės tiesiog nežmoniškų visos tarptautinės bendrijos pastangų.
Naivokai atrodo kalbos, kad būk tai JAV turėjo „rodyti ryžtą“ ir grasinti Iranui karu. Nuo lietuviškų sofų labai lengva stumdyti žemėlapyje JAV karius prieš Rusiją, prieš Iraną, prieš Šiaurės Korėją, prieš Kiniją ir prieš visus kitus iš mūsų blogiukų sąrašo.
Irano geografinė padėtis leidžia beveik 100 proc. tikėtis, kad prieš jį nebus vykdomos jokios sausumos operacijos. Tuo tarpu oro smūgiai iš kitų valstybių teritorijos ar iš lėktuvnešių kritinės žalos, dėl kurios tektų pasiduoti, jiems nepadarys.
Turimos bepiločių ir raketų atsargos bei jų gamybos galimybės leidžia apsišaudyti su priešais pakankamai ilgą laiką. Taip kad Irano valdžia jaučiasi gana saugi, ir vienintelis realus pavojus jai yra patys iraniečiai, pavargę nuo tarptautinės izoliacijos dėl savo valdančiųjų agresyvios politikos.
Yra vienas nežinomasis – Izraelis turi branduolinį ginklą. Tačiau skirtingai nei Kremliaus atveju, Izraelis savo ginklu kiekviena proga nemosuoja ir pasiryžęs panaudoti tik vienu atveju – kai valstybei iškils kritinė išlikimo grėsmė. Dabar – ne tas atvejis.
Beveik neabejoju, kad Iranas sulauks atsakomųjų Izraelio oro smūgių. Taškinių, nutaikytų į jautrias vietas.
Visgi tolimesnę eskalaciją dar galima sustabdyti diplomatinėmis JAV, Europos ir regiono didžiųjų valstybių pastangomis, ir tokias galimybes nuvertinti nereikėtų.
Labai gaila, bet šios nakties pasekmes pajus Ukraina, kuriai dabar ypač reikia paramos ir palaikymo. Kremliuje jau trina rankas ir atidarinėja vodkos butelius.“
