Vien ugniagesiai gelbėtojai suskaičiavo, kad iki šios dienos yra nuskendę 113 gyventojų, tačiau jų statistika ne pilna, suskaičiuoti tik tie atvejai, kuriuose buvo iškviesti ugniagesiai gelbėtojai. Jei atvyko tik medikai, skenduoliai į šį skaičių nepatenka, taip pat čia neįtraukti žuvusieji Baltijos jūroje – pirmasis atvejis įvyko prieš daugiau nei savaitę Monciškėse.
„Tarp jų yra 5 nuskendę vaikai. Daugiausiai nuskendusiųjų yra Vilniaus ir Kauno apskrityse – po 19, o Panevėžyje – 15. Čia neskaičiuojami jūroje nuskendusieji, o tik tie atvejai, kur vyksta mūsų pajėgos“, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovė Vida Šmigelskienė.
Ji aiškina, kad ugniagesiams gelbėtojams už savo gyvybę turėtų būti dėkingi 41 žmogus.
Vasaros statistika yra itin kraupi: rugpjūtį jau nuskendo 12 žmonių – po vieną per dieną.
„Pragaištingiausia buvo liepa – nuskendo 25 žmonės, o birželį – 19 žmonių. Rugpjūtį mes tiesiog koja kojon einam – po auką per dieną. O išskirtinėmis dienomis būna ir trys aukos. Mes jau pažymime, kad nei gaisruose, nei keliuose tiek žuvusiųjų nebuvo“, – apgailestauja V.Šmigelskienė.
Kaltas neatsakingumas
PAGD atstovė aiškina, kad dažniausiai žmonės patys neatsakingai elgiasi vandenyje – maudosi nežinomose vietose, dažnai tragedijas lemia ir alkoholis.
„Labai dažnai žmonės pervertina savo jėgas. Yra tokių atvejų, kai paaugliai, vos pramokę plaukti, mano, kad yra geri plaukikai, bet atsitinka taip, kad jie skęsta. Ką kartoja ugniagesiai – niekuomet nesimaudyti vieniems, kai aplink nėra iš kur sulaukti pagalbos. Itin pavojinga maudytis naktį. Žmonės turi iš naujo įvertinti šio pavojaus riziką, daug kam atrodo, kad jei važiuoji atostogauti, nelaimės negresia“, – sako V.Šmigelskienė.
V.Pirožnikas: jei ne griežta prevencija, skenduolius trauktume nuolat
Palangos gelbėtojų tarnybos vadovas J.Pirožnikas atsidūsta, kad iš tiesų ši vasara sunkesnė nei anksčiau buvusios – kuomet Baltijos jūra sušilusi iki 23-24 laipsnių, žmonės daug daugiau būna vandenyje.
Vien pirmąjį rugpjūčio savaitgalį Baltijos jūroje gelbėtojai išgelbėjo 16 skendusių asmenų, o dar vieną vaiką pasiglemžė vanduo ties Monciškėmis. Tai pirmoji jūros auka šiemet.
„Be abejo, vasara labai karšta, džiaugiasi poilsiautojai ir verslininkai, aišku, mums teko dirbti daugiau. Ši vasara išskirtinė tuo, kad labai daug būna paplūdimyje poilsiautojų, suvažiavusių iš visur, ir, ypač, kada karšta, saulė, kada temperatūra 28-30 laipsnių, kada žmonės ateina iš sanatorijos su sveikatos problemomis, prasideda visi mūsų darbai“, – sako J.Pirožnikas.
Anot jo, kai kurie žmonės nesupranta, o gal nenori suvokti, kad esant dideliam bangavimui ir srovėms, jos įtraukia žmones į jūrą.
„Skendimų statistika Lietuvoje yra labai žiauri, berods yra apie 130 nuskendusių žmonių. Lyginant su avarijomis, tai ten aukų net mažiau. Šiai problemai jau turime skirti daug didesnį dėmesį – manau, bus prieita, kai televizijose matysime ne kraupias avarijas, bet socialines reklamas su skenduoliais“, – sako J.Pirožnikas.
Jis paaiškina, kad kartais gelbėtojai sulaukia poilsiautojų pykčio – neleidžia eiti gylyn plevėsuojant raudonai vėliavai.
„Prevencinis darbas perpus sumažina skendimo atvejų skaičių, kitu atveju jų būtų daug daugiau. Ir per garsiakalbius transliuojame, turime ir lankstinukus, ir gelbėtojai važinėja, įspėja. Bet visuomet atsiranda tokių, kurie nenori klausyti gelbėtojų. Sako, netgi duok popieriaus lapą, aš parašysiu, kad už mane neatsakai ir aš maudysiuos. Aš paklausiu, ar ir be diržo važinėdamas automobiliui taip pat pasiteisintum?“ – stebisi J.Pirožnikas.
Jis skaičiuoja, kad per karšiausią savaitgalį Palangoje apsilankė apie pusę milijono žmonių, prie jūros veikia 17 gelbėjimo punktų.
„Mūsų pagrindinė funkcija – gelbėti skęstančius vandenyje. Tačiau mes padedame ir policijos pareigūnams, ir savivaldybei palaikyti bendrąją tvarką. Esame ir patys suinteresuoti, kad paplūdimyje būtų mažiau geriančių alkoholį, taip ir patys užkertame kelią galimoms tragedijoms“, – sako J.Pirožnikas.
Skęstantįjį išgelbėjo bekalbant
J.Pirožnikas atkreipia dėmesį, kad kitose ES šalyse, jei iškeliama raudona vėliava – gelbėtojai susirenka daiktus ir eina namo. Jie nerizikuotų savo gyvybe – aiškiai įspėta, kad maudytis draudžiama.
„Kai kalbame, kad maudytis griežtai draudžiama, poilsiautojai vis tiek nepaisto tos taisyklės ir lenda į vandenį. Pagal visas taisykles, iškėlus raudoną vėliavą mes net neprivalome jų gelbėti – patys rizikuojame savo sveikata ir gyvybe“, – sako J.Pirožnikas.
Dar bekalbant su 15min jam racija pranešama – išgelbėtas skendęs žmogus Šventojoje. Tuo metu plevėsavo raudona vėliava.
„Visais atvejais kviečiame medikus – jei žmogus gavęs vandens, nesvarbu, kad jis tuo metu gerai jaučiasi. Jis gali atsigulti, užmigti ir nebeatsibusti – nes prasideda antrinis skendimas. Plaučiuose yra vandens, ir tai uždaro kvėpavimo takus“, – aiškina J.Pirožnikas.
Jis paaiškina, kad daug darbo turintys gelbėtojai ne visuomet turi laiko sustoti pasiteisinti poilsiautojams, jei sudrumsčia jų ramybę.
„Būna, kad važiuoji į įvykį, ir tave žmogus stabdo – tu man dabar papasakok, kur tu važiuoji. Na, paprasčiausiai negali sustoti ir su juo apie tai padiskutuoti“, – sako J.Pirožnikas.
Po audrų gelbėtojai dronu skraido virš jūros ir sužymi pavojingas vietas – duobes. Tose vietose maudytis neleidžiama.
„Visada norime rasti kompromisą: neįbauginti, kad Palangoje griežtai draudžiama ar baudžiama. Jei žmogus pavartojęs alkoholio, bet klusniai pasitraukia, viskas gerai. Bet jei agresyvus, pradeda tave gąsdinti ir atleidinėti iš darbo, kreipiamės į policijos pareigūnus. Žmonės neturi kelti pavojaus mums, visuomenei ir sau pačiam“, –sako J.Pirožnikas.
Maždaug 40 žmonių Palangos gelbėtojai šiemet perdavė medikams, nes turėjo vienokių ar kitokių sveikatos problemų: epilepsija, perkaitimas saulėje, širdies problemos ar netgi atviri lūžiai.
Reidas: poilsiautojai klauso gelbėtojų
15min iš arčiau pasižiūrėjo į gelbėtojų darbo kasdienybę ir kartu su gelbėtoju bei policijos pareigūnu pabudėjo prie jūros kranto šeštadienį, kuomet plevėsavo raudona vėliava.
Prie pat gelbėjimo stoties gelbėtojai iš jūros išvedė akivaizdžiai girtą rusakalbį vyrą. Jis buvo klusnus, tačiau ne itin koordinuotas.
Važiuojant keturračiu J.Pirožnikas rodo į jūrą – du vyrai per toli nuo kranto. Per raciją praneša, kad jie pažeidžia paplūdimio taisykles – vyrai apsigręžia ir klusniai traukia į krantą. Tokios situacijos kartojasi dar keliolika kartų. Poilsiautojai įspėjami, kad gresia iki 200 eurų bauda. Tačiau visi jie klusnūs ir ateina arčiau kranto.
„Iš tiesų žmonės gerokai supratingesni ir supranta, dėl ko jų prašome laikytis taisyklių. Bet būna ir tokių atvejų, kai tenka parvežti su antrankiais, kadangi stumdė ar spardė gelbėtoją, norėjo pabėgti. Ko tik netenka girdėti – ir pačius protingiausius advokatus turi, ir skambina prezidentei, premjerui, ir tuoj mane atleis“, – atsidūsta J.Pirožnikas.
Pakeliui gelbėtojas kelių poilsiautojų paprašo paslėpti akivaizdžiai laikomus alkoholio gėrimus.
„Gautas pranešimas, kad vikšto tamsiaodis pliaže, sugipsuota ranka, įtariama kad vagis. Ką nors pastebėjus prašome pranešti“, – įspėjami visi gelbėtojai per raciją.
J.Pirožnikas pajuokauja, kad galbūt padėtų akcija – ir vestis orkestrą pliažu, kurie neatsakingiems poilsiautojams sugrotų laidovių maršą.
„Vis tik dabar yra rojus, palyginus su ankstesne savaite“, – sako J.Pirožnikas.
Ko reikalaujama iš gelbėtojo?
Palangoje gelbėtojai uždirba 420 eurų atlyginimus, o jei gerai dirba, stengiasi, gali užsitarnauti 200 eurų priedą, paaiškino gelbėtojų vadas.
„Atsirenkame žmones pagal CV, su jais bendraujame. Dėmesį teikiame ne tik tam, kad būtų geras sportininkas, bėgikas ar plaukikas. Šiandien joks plaukikas neaplenkia vandens motociklo, ir joks bėgikas – keturračio. Todėl žiūrime, ar moka valdyti techniką ir ar apskritai turi loginį mąstymą – kokius sprendimus priima vienokiose ar kitokiose situacijose. Nes dažnai jiems tenka sprendimus priimti patiems, o šalia nieko nėra. Reikia galvos ant pečių“, – sako J.Pirožnikas.
Jis patikina, kad ir normatyvus gelbėtojai turi atitikti, bet svarbiausias jų budrumas.
„Aš ir telefonus iš darbuotojų surenku, jie gauna racijas. Kitaip gali sėdėti internete – važiuotum ir matytum, kad galva nuleista. O dabar, kai nėra telefonų, galva aukštai pakelta, žiūri į jūrą“, – šypsosi vadas.
