Darbas privačiame sektoriuje daug dinamiškesnis – nuolatiniai aplinkos ir rinkos pokyčiai reikalauja greitų sprendimų ir nuolatinio prisitaikymo prie situacijos. Dėl šios priežasties iš privataus verslo įmonių vadovų tikimasi aktyvumo, iniciatyvos, pokyčių įgyvendinimo.
„Tai – stereotipinio suvokimo kontrastas. Toks mąstymas neturi jokio pagrindo, nes pokyčiai yra svarbūs tiek versle, tiek viešajame sektoriuje“, – įsitikinęs Dalius Misiūnas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius.
Daug panašumų
Pašnekovas pastebi, kad į universitetą iš viešojo sektoriaus atėję studijuoti vadovai, pabendravę su kolegomis iš verslo, supranta, kad jie visi sprendžia tas pačias problemas, atsiduria labai panašiose situacijose, o to bendrumo yra daug daugiau, negu atrodo iš pirmo žvilgsnio.
„Problema yra du nesusisiekiantys indai – viešojo ir privataus sektoriaus vadovai. Atrodo, kad jiems nebendradarbiauti yra patogu: vyrauja supratimas, kad viešajame sektoriuje esama savos specifikos, o verslas visiškai kitaip gyvena. Tai yra blogai valstybei: juk juos abu veikia tos pačios jėgos, tokios kaip klimato kaita, skaitmenizacija, globalizacija, pandemija, ekonominė ar energetinė krizė“, – pastebi D. Misiūnas.
Inicijuojama valstybės tarnybos pertvarka
Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė teigia, kad pastarųjų 2–3 metų įvykiai aiškiai parodė, kad valstybei viešajame sektoriuje būtini stiprūs lyderiai, kurie galėtų greitai veikti ir spręsti problemas. Skirtumo tarp viešojo ir privataus sektoriaus vadovų neturėtų būti, ir būtina padaryti taip, kad valstybės tarnyba ir verslas nefunkcionuotų kaip dvi atskiros ekosistemos.
Skirtumo tarp viešojo ir privataus sektoriaus vadovų neturėtų būti
Tarp daugiau kaip 90 iniciatyvų, kurių įstatymų projektų paketą Vyriausybė teiks Seimo rudens sesijai, bus ir Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių įstatymų projektai. Pertvarką numatoma pradėti nuo vadovų grandies stiprinimo. „Vadovai ir jų įgalinimas yra vienas iš valstybės tarnybos pertvarkos prioritetų. Vadovai turi turėti įrankių, kurie leistų jiems pasiekti numatytus tikslus, įgyvendinti pokyčius įstaigose“, – teigia S. Ščajevienė.
Įgyvendinus pertvarką, vadovai savarankiškai galėtų nustatyti darbo užmokestį darbuotojams, spręsti, kiek ir kokių pareigybių jų vadovaujamoje institucijoje reikia. Pačių vadovų darbo užmokestį planuojama susieti su jų tikslais ir pasiektais rezultatais.
„Suteikdami įrankius laisvai veikti, mes įpareigosime vadovą siekti rezultatų, tačiau bus sukurta ir kontrolės sistema – steigiame Viešojo valdymo agentūrą, kuri viešai analizuos ir vertins vadovų veiklą, susiedama ją su konkrečios įstaigos veikla: bus stebima, kiek ji efektyvi, naudinga mokesčių mokėtojams, kur vadovui reikia patobulėti“, – apie planuojamą pertvarką ir numatomus saugiklius pasakoja vidaus reikalų viceministrė.
Ji neslepia, kad dabartinėje situacijoje itin sudėtinga į valstybės tarnybą prisikviesti kompetentingų vadovų – trečdalis konkursų į viešųjų įstaigų vadovo vietą neįvyksta. Dar viena problema – senėjanti valstybės tarnyba. Valstybės tarnautojo amžiaus vidurkis yra 50 metų, o apklausos rodo, kad jaunimui šis darbas – nepatrauklus.
Siekis – kompetetingi darbuotojai ir kokybiškos paslaugos gyventojams
Įsisenėjusi šalies viešojo sektoriaus problema yra menkai ugdomi valstybės tarnautojų įgūdžiai. Pagal Tarptautinį valstybės tarnybos efektyvumo indeksą Lietuva užima 20 vietą iš 38 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančių šalių. Silpniausia grandis – valstybės tarnautojų gebėjimai (36 vieta).
Pertvarkos rengėjai žada stiprinti valstybės tarnautojų įgūdžius ir kompetencijas, taip pat gerinti jų darbo sąlygas. Siūloma panaikinti viršutines valstybės tarnautojų atlyginimo lubas ir nustatyti naują valstybės tarnautojų atlygio politiką, pareiginę algą apskaičiuojant pagal vidutinį šalies darbo užmokestį ir susiejant su darbo rezultatais. Dabartinis bazinis dydis nėra niekaip pririštas prie objektyvių ekonominių rodiklių, be to, tai neleidžia palyginti darbo užmokesčio valstybės tarnyboje ir kituose sektoriuose. Padidinus valstybės tarnybos patrauklumą tikimasi pritraukti ir kompetentingų darbuotojų iš privataus sektoriaus.
Viceministrė S. Ščajevienė tikina, kad valstybės tarnybos pertvarka nukreipta į viešųjų paslaugų šalies gyventojams gerinimą. Pasak jos, viešasis sektorius turi kur tobulėti ir gali dirbti efektyviau, tačiau tai yra ilgalaikis procesas.
„Dabartinis tikslas – pastatyti traukinį ant bėgių, kad jis važiuotų. Jei nieko nedarysime, tuomet liksime ten, kur esame: konkursai į valstybės tarnybą neįvyks, trūks kompetentingų tarnautojų, stiprių vadovų. Suprantama, kad pati valstybės tarnyba taps demotyvuojanti ir nepatraukli. Per 30 metų pribrendome ir turime veikti, nes priešingu atveju tikėtis kokybiškų paslaugų švietimo, sveikatos priežiūros ir kitose srityse vargu ar galėsime“, – sako vidaus reikalų viceministrė.
Pokyčiai įvyksta vadovų iniciatyva
D. Misiūnas pastebi, kad joks verslininkas šiandien nepagirs viešojo sektoriaus už greitį, kokybę, individualių situacijų supratimą, lankstumą.
„Su viešuoju sektoriumi susiduria visi verslai, ir tai nutinka praktiškai kiekvieną dieną. Pastaruoju metu galima vis dažniau išgirsti teigiamų atsiliepimų apie vieną ar kitą instituciją. Išskirčiau užsienio investicijų plėtros agentūrą „Investuok Lietuvoje“, Valstybinė mokesčių inspekcija taip pat susilaukia vis daugiau teigiamų vertinimų, tačiau pokyčiai neįvyko savaime. Jie susiję su institucijų vadovų pasiryžimu pakeisti darbo ir paslaugų kokybę. Vadovai nusprendė veikti, ir mums reikia daugiau tokių žmonių valstybės tarnyboje, kurie ateitų ir skatintų pokyčius, kad klientai gautų geresnės kokybės paslaugas“, – teigia ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius.
D. Misiūnas įsitikinęs, kad viešojo sektoriaus pertvarka turi prasidėti nuo vadovų, kurie atėję į organizaciją sutvarkytų ją taip, kad darbai vyktų efektyviai ir visuomenė pajaustų pokyčius.
Informacija parengta bendradarbiaujant su LR vidaus reikalų ministerija, kuri įgyvendina Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija – Informavimas apie veiksmų programą“.
