Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2020 09 25

Kas išjudins sulėtintą ekonomikos traukinį? Zigmanto Balčyčio, Rimanto Sinkevičiaus, Andriaus Palionio ir Kęstučio Daukšio įžvalgos

Lietuvai prognozuotą stabilų ekonominį ir socialinį augimą, sparčios kaitos ir gerovės valstybės kūrimą pristabdė pasaulinė COVID-19 pandemija, tapusi ne tik didžiule grėsme visuomenės sveikatai, bet ir apribojusi asmenų judėjimą, sustabdžiusi atskirų sektorių veiklą, sukėlusi šoką pasaulio, Europos ir Lietuvos ekonomikai. Kokie iššūkiai laukia šalies ūkio? Ką siūlo Lietuvos socialdemokratų darbo partijos nariai, buvę ir esami šių sričių ministrai: Zigmantas Balčytis (LSDDP kandidatų sąraše Nr. 3), Rimantas Sinkevičius (NR. 7), Andrius Palionis (Nr. 8 ) ir Kęstutis Daukšys (Nr. 9)?
J.Bernatonis, Z.Balčytis, G.Kirkilas, L.Linkevičius, R.sinkevčiius
J.Bernatonis, Z.Balčytis, G.Kirkilas, L.Linkevičius, R.sinkevčiius

Zigmantas Balčytis (Buvęs susisiekimo, finansų ministras, Europos Parlamento narys):

Lietuvos ekonomika, išlaikydama pakankamai spartaus augimo kryptį, bendrame pasaulio ekonomikos kontekste atrodo neblogai.

Žemės ūkis, statybos, krovinių pervežimas – pagrindiniai sektoriai, kuriuose šalies ekonominiai rodikliai yra pakankamai aukšti. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad spartų investicijų augimą Lietuvoje iki šiol lėmė Europos Sąjungos (ES) fondų finansiniai srautai, kurie ateityje – mažės. Manau, situacija turėtų kisti ir Lietuvos krovininio kelių transporto sektoriuje – ES įvedus mobilumo paketą. Tai tikrai paveiks ir ekonomikos augimo rodiklius.

Nors pastaruoju metu gyventojų darbo užmokestis augo, didėjo namų ūkių pajamos, neapibrėžtumo akivaizdoje žmonės linkę labiau taupyti, mažinti vartojimą. Tai neigiamai veikia vidaus rinką, lemia mažmeninės prekybos apyvartos sulėtėjimą.

Nemažą susirūpinimą kelia ir dabartinis nedarbo lygis. Pasibaigus karantinui, darbo jėgos poreikis Lietuvoje augo, tačiau nedarbo rodikliai toliau didėjo. Šiuo metu darbo neturi daugiau nei 200 tūkst. darbingo amžiaus šalies gyventojų.

Nors bendros ekonomikos augimo prognozės Lietuvai iš esmės – palankios, yra nemažai rizikų tarptautinėje plotmėje, galinčių nulemti kitokią ūkio raidą. Visų pirma, turiu omenyje JAV ir ES prekybos nesutarimų situaciją, naftos kainų nestabilumą dėl politinių konfliktų Artimuosiuose Rytuose, augančią įtampą JAV bei Kinijos santykiuose, pagaliau – pastaruosius įvykius kaimyninėje Baltarusijoje.

Norint išgyventi dabartiniame pasaulyje, Lietuvai reikalinga ilgalaikė tvarios ekonominės plėtros strategija, kuri amortizuotų iššūkius, užtikrintų socialinį saugumą, mažintų skurdą, leistų tenkinti pagrindinius žmonių poreikius. Tai pasiekti galime skaitmenizuodami gamybą, įgyvendindami „Rail Baltica“ projektą ir vystydami atsinaujinančius energijos šalinius.

Užsakovo nuotr./Zigmantas Balčytis
Užsakovo nuotr./Zigmantas Balčytis

Rimantas Sinkevičius (Ekonomikos ir inovacijų ministras)

Nė viena pasaulio valstybė nebuvo iki galo pasirengusi kovai su koronavirusu, jis visiems buvo netikėtas. Lietuvos atveju, per kelerius metus sukauptas nemažas valstybės finansų rezervas buvo skirtas sveikatos apsaugai ir pandemijos metu nualintai ekonomikai. Teko ir skolintis, tačiau tam, kad išsaugotume darbo vietas ir gyventojų pajamas, kad suteiktume pagalbą verslui. Ekonomikos ir inovacijų ministerija po pirmosios bangos ėmė ruoštis antrajai. Aptarti galimi scenarijai, priemonės, kad Lietuvos verslo patiriami nuostoliai būtų kuo mažesni. Verslas, visuomenė ir viešasis sektorius jau turi patirties, pasimokė iš klaidų, tai leidžia reaguoti greičiau.

Pagal verslo poreikius adaptuojamos priemonės. Pasiteisino priemonė „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“. Smulkusis ir vidutinis verslas šias lėšas skyrė būtiniausioms išlaidoms, tokioms kaip darbuotojų darbo užmokestis, nuoma ar komunalinės išlaidos. Priemonė „Subsidijos mikroįmonėms“ skirta nuo 1 iki 9 darbuotojų turinčiam verslui. Pagal šią priemonę mikroįmonės gali gauti negrąžinamas subsidijas, kurias turi galimybę panaudoti apyvartinėms lėšoms. Laikinai ir plačiai taikomos skaitmenizuotos priemonės, kurios buvo finansuojamos valstybės lėšomis, pvz., turgaviečių mokesčių kompensavimas. Ilgesnio laikotarpio priemones, kurių poveikis ir mechanizmai pasireiškia per ilgesnį laikotarpį (palūkanų kompensavimas, portfelinės garantijos paskoloms ir lizingui, faktoringo palaikymas, eksporto garantijos ir pan.), planuojama tęsti iki metų pabaigos arba ilgiau, jeigu prireiktų. Nuo paleidimo pradžios priemonės buvo tobulinamos, ieškant balanso tarp efektyvaus ir atsakingo lėšų panaudojimo, tačiau skirtingi sektoriai atsigauna nevienodais tempais, kyla ir naujų iššūkių, todėl ir priemonės privalo nuolat evoliucionuoti. O netolimoje ateityje dar daugiau dėmesio skirsime naujoms technologijoms, inovacijoms ir investuotojams pritraukti, kurie mokėtų didesnes algas negu minimalų darbo užmokestį.

Užsakovo nuotr./Rimantas Sinkevičius
Užsakovo nuotr./Rimantas Sinkevičius

Andrius Palionis (Žemės ūkio ministras)

Mums pavyko išsikovoti didesnes tiesiogines išmokas žemdirbiams – 2021 m. jos sudarys 178 Eur už hektarą, o 2022 m. pakils iki 200 Eur už hektarą ir toliau didės. Derybų rezultatai ženkliai viršijo pradinį siūlymą. Planuojama, kad Lietuvos ūkininkų tiesioginės išmokos augs, kol 2027 m. pasieks 215 Eur už hektarą. Įvertinus sudėtingą laikotarpį, kurį tenka išgyventi Europai ir visam pasauliui, bendru Lietuvos institucijų darbu pasiekėme geresnes finansines sąlygas mūsų ūkininkams. 2021–2027 m. tiesioginių išmokų vokas einamosiomis kainomis lyginant su praėjusiu 2014–2020 m. laikotarpiu didėja 944,9 mln.eurų. Tai tvirtas žingsnis į priekį siekiant mažinti atotrūkį. Didesnės tiesioginės išmokos bus svarbi parama siekiant didesnio ekonominio atsparumo, stabilesnių pajamų bei didesnio apsirūpinimo vietiniais produktais. Bet žemės ūkiui užduotys nesibaigia tik didesnių išmokų mokėjimu. Kaimą suvokiame plačiau nei žemės ūkio vietą, todėl keičiame valstybės institucijų požiūrį, valstybinio reguliavimo būdus dėl šio svarbaus valstybės segmento ateities. Sieksime, kad Lietuvos kaimas ir miesteliai taptų traukos centrais, kad turimi finansiniai ištekliai būtų protingai ir produktyviai panaudoti. Spręsdami gyvenimo kaime gerėjimo uždavinį, remsime smulkiuosius ūkius, skatinsime kooperaciją, didinsime užimtumą, pasieksime, kad kaimo gyventojų piniginės pajamos per mėnesį, tenkančios vienam namų ūkiui, susilygintų su mažųjų miestų gyventojų namų ūkių pajamomis.

Užsakovo nuotr./Andrius Palionis
Užsakovo nuotr./Andrius Palionis

Kęstutis Daukšys (buvęs Ūkio ministras)

Pandemijos metu pirmines priemones ekonomikai stabilizuoti papildė priimtas specialių priemonių paketas, kurio vertė siekė beveik 1 mldr. eurų. Palaikymo, išmokų ir / ar subsidijų sulaukė – darbdaviai, karantino metu darbo netekę asmenys, šeimos auginančios vaikus, šeimos linkusios į socialinę riziką, senyvo amžiaus ir neįgalieji asmenys. Ir tai tik kelių paskutiniųjų mėnesių Vyriausybės darbo rezultatas. Visos šios kadencijos metu, LSDDP, kaip Vyriausybės ir valdančios koalicijos dalis, tikslingai dirbo ir siekė išsikeltų tikslų – sumažinome socialinę atskirtį, padidėjo žmonių gaunamos pajamos.

Be abejonės, kad pandemija jau pradėjo keisti pasaulio ekonomiką, kiekvieno iš mūsų socialinius įpročius. Skaitmenizacija, tapo neišvengiama kasdienybės dalis. Mūsų tikslas, kad šalyje būtų rūpinamasi ne tik inovacijų ir skaitmenizacijos plėtra, bet ir visuomenės nariais, nespėjančiais ar negalinčiais spėti su naujovėmis. To sieksime palaikydami socialiai atsakingą verslą, siūlydami profesinį perkvalifikavimą, skatindami žmonių tobulėjimą ir mokymąsi, ieškodami galimybių sukurti naujas, gerai apmokamas, nuolatines darbo vietas.

Užsakovo nuotr./Kęstutis Daukšys
Užsakovo nuotr./Kęstutis Daukšys

Politinė reklama. Bus apmokėta iš LSDDP rinkiminės sąskaitos

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos