2023 05 04

Nelaimingų nutikimų su paspirtukais daugėja: kodėl pažeidėjai nebaudžiami?

2022 metais į Respublikinę Vilniaus universiteto ligoninę kreipėsi 655 traumas patyrę elektrinių paspirtukų vairuotojai. 37-iems iš jų prireikė skubios operacijos. Nelaimingų atsitikimų skaičius auga, tačiau kas šeštas paspirtukininkas vis dar nepriskiria savęs prie eismo dalyvių. Kodėl pažeidėjų nepaveja atsakomybė už jų veiksmus ir kas atsakingas už paspirtukininkų saugumą kelyje?

Priemonės veiks, jei jų bus daugiau nei nulis

Lietuvos pėsčiųjų asociacijos prezidento Eduardo Kriščiūno teigimu, tikimybė, kad vairuotojas kelyje laikysis įstatymo, bus tik tuomet, kai žinos, kad gali būti nubaustas.

„Priemonė 20–30 eurų būtų veiksminga, jeigu baudimo dažnis būtų didesnis, – elektrinių paspirtukų vairuotojų nebaudžiamumo tendenciją komentuoja Eduardas Kriščiūnas. – Kai dažnis yra nulis, tai nesvarbu, kokio dydžio yra priemonė.“

Pėsčiųjų interesus ginantis Eduardas taip pat pastebi, jog pažeidimai nefiksuojami ir už netinkamą elektrinių paspirtukų statymą. „Už stovėjimo tvarkos pažeidimus baudas skiria tik automobiliams“, – sako jis.

Avarinė situacija: ar įmanoma nustatyti pažeidėją?

15min pasidomėjo, kaip paspirtuko vairuotojas galėtų būti identifikuotas, jeigu jis, pavyzdžiui, partrenkė pėsčiąjį. „Bolt“ paspirtukų nuomos paslaugos atstovų teigimu, eismo dalyviai apie fiksuojamą pažeidimą gali pranešti nuskenavę QR kodą.

Vis dėlto, šis būdas tinkamas tik tada, kai paspirtukas stovi ir yra nebenaudojamas.

„Tuo pačiu momentu, toje pačioje vietoje nebūnant policijos pareigūnui, nustatyti, kas taip pasielgė – labai sudėtinga“, – antrina ir Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys.

Komentuodamas paspirtukininkų atsekimą kreipiantis į nuomos teikėjus, kelių policijos pareigūnas pripažįsta, jog taip vairuotoją „identifikuoti galima, tačiau tai yra labai sudėtinga.“

Nuo kaulų lūžių iki deformuoto veido

Dėl nelaimingų atsitikimų, vairuojant elektrinį paspirtuką, ligoninių duris pacientai varsto bene kasdien.

Žalgirio klinikos burnos, veido ir žandikaulių chirurgas Dalius Matkevičius atkreipia dėmesį į ilgalaikius veido traumų pavojus: „Skaudžios istorijos būna, kai netenkame veido dalies, kuri nelaimės atveju lieka kažkur gatvėje.“

Mediko teigimu, tokiais atvejais tenka „veido dalį sukurt iš kitų kūno dalių arba ieškoti sprendinių, panaudojant dirbtines medicinines priemones, kaip titano konstrukcijos.“

Dažniausios paspirtukininkų patiriamos traumos – rankų ir kojų kaulų lūžiai, čiurnos ar kelio sąnario raiščių patempimai, plyšimai, įvairūs sumušimai ir nubrozdinimai.

Neretai kelionė baigiasi dar rimtesniais sužeidimais – deformuotu žandikauliu ar veidu.

Viską išspręs sąmoningumas?

Už saugią paspirtukų eismo kultūrą atsakingos institucijos balandį surengė akciją „Spustelk atsargumą“. Kylančią nelaimingų atsitikimų kreivę susirinkusieji vieningai grindė paspirtukus pasikinkiusiųjų sąmoningumo stoka.

Lietuvos transporto saugos administracijos vadovas Genius Lukošius pripažino, jog elektrinių paspirtukų vairuotojai dažnai siejami su pavojingu manevravimu ir dideliu greičiu.

Tačiau, jo teigimu, taip yra dėl to, jog el.paspirtukų vairuotojai dalyvauja eisme neseniai. Anot jo, ir patys „vairuotojai dar bando save atrasti.“

Vis dėlto, elektrinių paspirtukų nuomos paslauga sostinėje pradėjo veikti jau daugiau nei prieš 4 metus. Todėl kyla klausimas, ar užtenka vien tik šviesti visuomenę, kad taisykles pažeidinėjančių paspirtukų vairuotojų sumažėtų?

Daugiau žiūrėkite videoreportaže:

VIDEO: Kas išspręs nelaimių su elektriniais paspirtukais rebusą: susižalojimų mastas ar vairuotojų (ne)baudžiamumas?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis