Kaip rodo savaitraščio „Veidas“ užsakymu bendrovės „Prime consulting“ gegužės 4–6 dienomis atlikta 500 Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų apklausa, manančių, kad A.Šemetos versti nereikia, yra 29,8 proc., nežinančių – 16,2 proc.
Respondentų pasiteiravus, kuris finansų ministras geriausiai ėjo jam patikėtas pareigas, A.Šemeta atsidūrė ketvirtoje pozicijoje po Dalios Grybauskaitės (21,2 proc), Reinoldijaus Šarkino (18 proc.) ir Algirdo Butkevičiaus (13,2 proc).
Rimantą Šadžių pirmą minėjo 1,8 proc. respondentų, Zigmantą Balčytį – 1,2 proc. Kiti buvę finansų ministrai sulaukė mažesnio nei 1 proc. reitingo.
Interpeliaciją finansų ministrui A.Šemetai Seimas pradės svarstyti gegužės 19-ąją. Ją inicijuoja opozicinė Seimo Socialdemokratų partija, taip pat parėmė opozicijai priklausantys „darbiečiai“ bei „tvarkiečiai“.
Interpeliacijos iniciatoriai priekaištauja finansų ministrui, kad jis nekreipė dėmesio į perspėjimus, jog radikali mokesčių reforma neduos efekto, padidins mokesčių slėpimo tikimybę, sukels didelį nedarbą bei socialinius neramumus.
Socialdemokratai taip pat priekaištauja A.Šemetai dėl šio kaltinimų buvusiai socialdemokrato Gedimino Kirkilo Vyriausybei. Anot interpeliacijos autorių, pagrindinė ekonomikos nuosmukio priežastis buvo labai agresyvus privatus skolinimasis.
Pasak socialdemokratų, centro ir dešiniųjų Vyriausybės parengtos reformos ne tik nepagerino, bet ir pablogino situaciją Lietuvoje.
Socialdemorkatų teigimu, jei 2008 gruodį įgyvendintos mokesčių politikos reformos nebūtų, šiandien situacija esą būtų daug geresnė.
Socialdemokratai A.Šemetą taip pat kaltina tuo, kad rengiant patobulintą 2009 metų biudžetą nebuvo suteiktas protingas terminas gyventojams ir juridiniams asmenims pasirengti mokesčių reformai.
Beveik 20 puslapių dokumente taip pat pateikiamos diagramos ir lentelės, kuriose lyginami finansiniai rodikliai Lietuvoje ir kitose šalyse.
A.Šemeta būtų pirmasis ministras, kuriam interpeliaciją svarstytų šios kadencijos Seimas.
Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per 2 savaites perduoti Seimo pirmininkui raštišką atsakymą, kurį parlamentas, apsvarstęs posėdyje, sudaro redakcinę komisiją nutarimo projektui dėl interpeliacijos parengti. Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projekte turi būti pareikštas Seimo pritarimas arba nepritarimas ministro atsakymui.
Jei nutarimo projekte ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareiškiamas nepasitikėjimas, toks nutarimo projektas gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma. Jeigu toks nutarimas dėl interpeliacijos priimamas, ministras, kuriam pareikštas nepasitikėjimas, privalo atsistatydinti.
