Ilgą laiką žiniasklaidoje dirbusi Kuršių nerijos gyventoja Raimonda Ravaitytė-Meyer prisiminė, kaip prieš keliolika metų parašė publikaciją: „Pervalkoje gimė žmogus“. Tai nedidelėje pusiasalio gyvenvietėje buvo didis įvykis.
Dabar didžiu įvykiu tampa kiekvienas Kuršių nerijoje gimęs kūdikis.
Dėl šios tendencijos vis mažėja ir mokinių vietų gimnazijoje. Šiemet nėra nė vieno abituriento.
Mokslo metus Neringos gimnazija pradėjo su 124 mokiniais.
Unikaliame šalies kurorte įsikūrusi gimnazija jaučia grėsmę dėl išlikimo, kai nuo 2026 metų formuoti klases bus galima tik tada, kai jose bus ne mažiau kaip 21 mokinys.
Situacija šiais mokslo metais pasikeitė, kai į Neringą ėmė plūsti pabėgėliai iš karo siaubiamos Ukrainos. Šiuos mokslo metus gimnazijoje baigė 42 ukrainiečiai ir vienas atvykėlis iš Kaliningrado srities.
„Kai kuriose klasėse yra ir po 4–5 ukrainiečius. Kasdien jie turi po 2 lietuvių kalbos pamokas. Sekasi puikiai. Jie jau ir eilėraščius deklamuoja. Turime ir labai talentingų vaikų, taip pat yra ir su specialiaisiais poreikiais“, – pasakojo mokyklos direktorius.
Jau sulaukta žinių, kad rudenį gali būti ir naujokų.
Į Nidą atvykę ir nemažai ukrainiečių iš vadinamųjų karštųjų taškų, kaip Charkivas.
Visą bendruomenę sukrėtė žinia, kai Kuršių nerijoje ramybės ieškojusią šeimą pasiekė žinia iš karo fronto: žuvo šeimos maitintojas, gynęs savo šalį.
„Reikia ir psichologų pagalbos, esame priėmė psichologę iš Odesos. Skyrėme papildomą etatą. Taip pat susigrąžinome porą pedagogių iš pensijos – moko lietuvių kalbos“, – pasakojo S.Survila, gimnazijos direktorius.
Iš viso Kuršių nerijoje apsistojo per 170 ukrainiečių. Dauguma jų apsigyveno buvusiuose poilsio namuose „Medikas“, kuriuos ketinta privatizuoti. Prasidėjus vasaros sezonui, kone visi turi ir darbus.
Iššūkių, anot S.Survilos, netrūksta. Skiriasi ir kultūra, ir mentalitetas. Tačiau vaikai apsiprato, susidraugavo su bendraamžiais.
„Teko suremti pečius. Šaunuolė savivaldybė, kad nepasidavė ir priėmė sprendimą“, – kalbėjo gimnazijos vadovas.
