Penktadienį Seime vyko diskusija, skirta korupcijos negalios srityje problemoms aptarti.
2018 metais Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) užsakymu buvo atliktas tyrimas ir sudarytas Lietuvos korupcijos žemėlapis. 39 procentai apklaustųjų pripažino, kad Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnyba yra labiausiai korumpuota šalies institucija. Antroje vietoje pagal rezultatus liko Respublikinė ligoninė, trečioje – miestų ir rajonų ligoninės.
Korupciją lygino su liga
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė priminė, kad visuomenės nuomonė apie kyšininkavimą tarnyboje formuojasi jau ne vienerius metus – dar 2011 metais STT ištyrė neįgalumo korupcijos atvejus Kauno apskrityje, 2017 metais pradėti tyrimai Klaipėdoje, Šiauliuose, Marijampolėje.
„Man, kaip komiteto pirmininkei, tenka bendrauti su rinkėjais, ir man dažnai žmonės sako: kiek reikia duoti, kad man nustatytų negalią? Tai, kas vyksta, iš tikrųjų vyksta, mes turime apie tai kalbėti ir galvoti, kokių mums reikia sprendimų“, – kalbėjo R.Šalaševičiūtė.
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjas Jurgis Kazlauskas tikino, kad neįgalumo nustatymo procesas prasideda nuo paties žmogaus. Jis aiškino, kad korupcija yra ta liga, nuo kuriuos nepasveiksi, visų pirma pats jos nepripažinęs.
„Žmogus pirmiausia kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, ten bendrauja su gydytojais, paskui jį siunčia pas mus. Ir vėliau jam nustatoma negalia. Kai yra tie keli subjektai, kažkas turi tam procese prisiimti atsakomybę. Ir mes, kaip tarnyba, tą atsakomybę prisiimame. Tarnyba tokių dalykų netoleruoja ir netoleruos“, – kalbėjo J.Kazlauskas.
Jaučiasi spaudžiami duoti kyšį
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas pabrėžė, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba tikrai turi akivaizdžių korupcijos problemų.
„Tai nėra jokia naujiena. Turiu pasakyti, kad Lietuvoje yra nemažai institucijų, kurios vengia žiūrėti į tyrimų duomenis ir skiria per mažai dėmesio korupcijos prevencijai, nenori suprasti, kad daug kas yra jų rankose.
Šiuo metu devyni iš dešimties gyventojų mano, kad institucija yra korumpuota arba labai korumpuota. Kas ketvirtas žmogus, susidūręs su tarnybos atstovais, suvokia, kad iš jų yra reikalaujamas kyšis. Kas penkioliktas šešioliktas žmogus teigia tokį kyšį davęs. Šis skaičius gerėja, yra šiek tiek pažangos, nes prieš kelerius metus beveik kas antras žmogus būtų pasakęs, kad iš jų reikalavo kyšio“, – kalbėjo S.Muravjovas.
Jis pridūrė, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba turi ne tik korupcijos, bet ir nepotizmo problemą. Pasak jo, dabar kontekstas Lietuvoje yra labai gerai ištirtas, sudarytas korupcijos žemėlapis, todėl institucijoms belieka tik veikti ir siekti teigiamų pokyčių.
„Kai paklausi valstybės tarnautojo, kas dešimtas teigia, kad jam teko pasinaudoti pažintimis siekiant išspręsti kažkokį klausimą, kuris susijęs su Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba“, – sakė S.Muravjovas.
