Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2021 09 10

Kas labiau kenkia aplinkai – dirbti namie ar biure?

Darbas iš namų naudingas planetai – tokios nuotaikos pasklido pasaulyje 2020 m., pasirodžius palydovinėms Kinijos nuotraukoms, kuriose vaizdo netemdė čia anksčiau tvyrojęs smogas. Tą patvirtina ir Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos išvados: jos ataskaitoje teigiama, kad COVID-19 plitimą stabdančios priemonės lėmė sumažėjusį išmetamųjų teršalų kiekį ir apčiuopiamą poveikį oro taršai, rašoma pranešime spaudai.
Oro tarša
Oro tarša / 123RF.com nuotr.

Vis dėlto ekspertai pripažįsta, jog darbo vietos poveikis yra daugiasluoksnis, o atsakymas, ar dirbdami iš namų mažiau kenkiame aplinkai, gali būti netikėtas.

Pasak tvarumo sertifikavimo ir konsultavimo bendrovės „Vesta Consulting“ vyr. konsultanto Kiril Simbirskij, vertinant Lietuvoje esančius taršos šaltinius, didžiausią neigiamą poveikį aplinkai turi transportas, kuris sudaro 31 proc. Lietuvos metinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio, o kiek daugiau nei pusę šio kiekio sugeneruoja lengvasis kelių transportas. Antroje vietoje lieka šilumos bei elektros energijos gamyba su 10,4 proc. Lietuvos metinio ŠESD kiekio 2019 m.

„Pasauliniu mastu karantinas ir nuotolinis darbas bei mokslas iš tiesų kuriam laikui reikšmingai pakoregavo degalų suvartojimą transportui bei jo sukeliamą lokalią taršą, tad ir poveikis aplinkai buvo mažesnis. Tuo tarpu elektros energijos vartojimas reikšmingai nepakito, nes energijos poreikis panašus tiek dirbant biure, tiek iš namų – kompiuteriui reikia vienodai elektros, visur reikalingas apšvietimas, patalpų šildymas. 2020 m. galutinis elektros energijos suvartojimas Lietuvoje buvo vos 1,76 proc. mažesnis nei 2019 m. Namų ūkių galutinis vartojimas augo 4,5 proc. (131,5 GWh), o paslaugų sektoriuje krito 6,8 proc. (242,2 GWh). Tad sudėtinga atsakyti, ar darbas biure, ar namuose mažiau kenkia aplinkai, o svarstykles gali nusverti daug dalykų“, – teigia K.Simbirskij.

Poveikį aplinkai lemia vartojimo įpročiai

Tvarumo konsultanto teigimu, transporto poveikį aplinkai nemažai lemia vartojimo įpročiai. „Lietuvoje tūkstančiui gyventojų tenka beveik 500 automobilių, šis skaičius yra artimas Europos Sąjungos (ES) vidurkiui. Tačiau mūsų šalies gyventojai skirtingai nuo daugelio europiečių mėgsta važinėti vieni, nėra įpročio kooperuotis su kaimynais ar kolegomis. Tad neigiamas poveikis aplinkai šalyje gali būti sumažintas efektyviau naudojantis asmeniniais automobiliais“, – sako jis.

Dirbant iš namų paprastai automobilio kasdien nereikia, tačiau yra išimčių, kurios ypač aktualios Vilniuje ir kituose didžiuosiuose miestuose – tai vaikų vežimas į darželius ir mokyklas. Pasak K.Simbirskij, jei suaugę šeimos nariai dirba iš namų, tačiau kasryt veža į ugdymo įstaigas vaikus, o kas vakarą ir vėl važiuoja jų pasiimti, tai asmeniniai automobiliai greičiausiai naudojami net dažniau, nei būtų dirbant biure. Todėl norint būti draugiškesniems aplinkai reikėtų įsivertinti, kiek reikalingas asmeninis automobilis dirbant biure, o kiek – iš namų.

Važinėjimas automobiliais aplinką veikia keleriopai: dėl j naudojamo kuro į aplinką išmetami teršalai, tokie kaip CO2 (anglies dioksidas), NOx (azoto oksidas), SOx (sieros oksidas), važiuodami jie pakelia nuo dangos smulkias kietąsias daleles ir taip didina taršą, be to sukelia akustinį triukšmą. ES yra išsikėlusi tikslą iki 2030 m. sumažinti lengvųjų automobilių išmetamą CO2 kiekį 37,5 proc. Prie įgyvendinimo galėtų prisidėti didesnis elektromobilių paplitimas, tačiau Lietuvoje jų skaičius tesiekia keletą procentų, kai dyzelinių – 68 proc., varomų benzinu – 24 proc. Palyginimui – Norvegijoje 2019 m. daugiau nei 40 proc. parduotų transporto priemonių buvo elektrinės.

Pasak K.Simbirskij, natūralu, kad šalyse, kur didelis naudojamų elektromobilių skaičius, kasdien į darbą ir atgal važiuojančių automobilių lokalus poveikis yra kur kas mažesnis nei tose, kurios vis dar priklausomos nuo iškastinio kuro.

Jo nuomone, dar vienas vartojimo įprotis, darantis poveikį aplinkai, yra susijęs su maistu. „Svarbu tai, kokį maistą mes vartojame, kiek sukuriame maisto ir jo pakuočių atliekų, ar naudojamės maisto pristatymo paslauga. Dirbant biure gali būti dažniau naudojamasi maisto pristatymo ar išsinešimo paslauga, todėl generuojami nemaži pakuočių atliekų kiekiai, ko galbūt galima išvengti dirbant iš namų, todėl renkantis aplinkai palankiausią darbo vietą reikėtų apsvarstyti visus galimus veiksnius.

Maisto švaistymas yra pasiekęs beprotiškas aukštumas – pasaulyje kasmet išmetama maždaug trečdalis visų pagamintų maisto produktų, o tai siekia apie 1,3 mlrd. tonų. Akivaizdu, kad „auginti“ maistą tik tam, kad vėliau jis būtų išmestas, nėra nei tvaru, nei naudinga aplinkai“, – tikina ekspertas.

Energijos sunaudojimas: rasti aukso vidurį

Iki 40 proc. viso JAV išmetamo anglies dioksido kiekio sugeneruoja gyvenamieji ir komerciniai pastatai, ES šis rodiklis siekia 36 proc. Nors komercinės paskirties patalpos pasaulyje tampa vis labiau energetiškai efektyvios, jose vis dar sunaudojama daug energijos šildymui.

„Be abejo, viskas priklauso nuo šalies. Šiltesnio klimato šalyse šildymo klausimas neaktualus, tačiau, pavyzdžiui, Lietuvoje, žiemą turi būti šildomas ir būstas net tada, kai jo gyventojas dirba biure, ir visas biuro pastatas, net jei jame dirba maža dalis darbuotojų.

Kai kurios įmonės ieško aukso vidurio ir imasi optimizuoti energijos naudojimą, paskirstydamos dienas, kuriomis darbuotojai dirba iš biuro, o kuriomis iš namų, ir atitinkamai padidindamos ar sumažindamos patalpų šildymą, vėsinimą ar vėdinimą. Aplinkai draugiškesnes sąlygas galima kurti ir namuose, tačiau senos statybos būstuose be renovacijos tai sunkiai įmanoma, tad tokie pokyčiai reikalauja daug daugiau žmogaus pastangų, atsakomybės ir sąmoningumo“, – akcentuoja K.Simbirskij.

Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas rodo, kad nuotolinis darbas energijos taupymo tikslą pasiekia tik vasarą. Išnagrinėję 200 darbuotojų, dirbančių skirtingose įmonėse, darbo vietų išmetamo anglies dioksido kiekį mokslininkai nustatė, kad neigiamas nuotolinio darbo poveikis aplinkai žiemą yra didesnis, nes daugiau energijos sunaudojama šildant atskirų darbuotojų namus, o ne vieną biuro pastatą.

Poveikio auditas – ir biure, ir namuose

Pasak pašnekovo, Lietuvoje pastaruoju metu poveikį aplinkai itin noriai vertina naujos statybos ir dar tik statomi verslo centrai, siekdami pastatų tvarumo (BREEAM, LEED) sertifikatų, ruošia neutralumo klimatui strategijas, senesnių biurų pastatų valdytojai kreipiasi dėl tvarumo auditų. Populiarėja su darbuotojų sveikata ir gerove susijusių standartų – WELL, FITWEL įdiegimas. Minėti standartai orientuoti į tai, kaip aplinka veikia darbuotojų sveikatą, savijautą ir produktyvumą.

„Daugelis įmonių nori mažinti savo poveikį aplinkai ir pirmu tikslu pasirenka energijos vartojimo mažinimą, tačiau dažnai nežino, kokios yra pastato vėdinimui ar šildymui reikalingos energijos sąnaudos, energijos išteklių vartojimo srautai, neanalizuoja duomenų, nerengia prognozių ir panašiai. Norint keisti situaciją, reikia žinoti atspirties tašką, kuriuo ir gali tapti auditas (tiek energijos vartojimo, tiek sukeliamo poveikio), nebūtinai visada parodantis tik trūkumus – kartais kaip tik įvertinama, kad pastato energetinis efektyvumas yra aukštas, o eksploatacijos metu sukeliamas poveikis aplinkai – mažas. Mūsų bendrovės praktika rodo, kad po energetinio efektyvumo audito bei atitinkamų pokyčių elektros suvartojimo sąnaudos gali sumažėti iki 20 proc.“, – pasakoja jis.

Dirbantieji iš namų taip pat gali įsivertinti poveikį aplinkai ir atlikti „auditą“. Optimizuoti elektros energijos naudojimą, maksimaliai išnaudoti dienos šviesą, vietoj asmeninio automobilio rinktis alternatyvias priemones, planuoti maisto pirkimą, atsisakyti vienkartinių pakuočių – pasak K.Simbirskij, tokie pokyčiai paprastai daro ne vien ne iš karto pastebimą teigiamą poveikį aplinkai, bet ir akivaizdžiai matomą įtaką asmeniniams finansams.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?