2012-ųjų rudenį, netrukus po Seimo rinkimų, Lietuvos socialdemokratų vadovas Algirdas Butkevičius, partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Rolandas Paksas, Darbo partijos idėjinis lyderis Viktoras Upaskichas bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis sukirto rankomis dėl valdančiosios koalicijos suformavimo.
Dabar valdantieji darbus tęsia be LLRA, kuri atsiskyrė šių metų vasarą, tačiau, regis, be didesnių stabilumo iššūkių. Kas padėjo valdantiesiems išdirbti pusę kadencijos, ir ar galima tikėtis, kad ši Vyriausybė bus antroji, išdirbusi visą kadenciją?
T. Janeliūnas: atsigavimo laikotarpis palankus koalicijai
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (TSPMI) dėstytojas politologas Tomas Janeliūnas teigia, kad šios valdančiosios koalicijos stabilumą lėmė dvi priežastys.
„Visų pirma, koalicijos sudėtis, kuri yra iki šiol, iš esmės nulemta Seimo sudėties. Kad ir kaip skaičiuosi, alternatyvios koalicijos sudaryti Seime be išankstinių rinkimų yra neįmanoma.
Natūralu, kad visi pagrindiniai partneriai puikiai žino, jog be jų trijų kažkokios daugumos sudaryti iš esmės neįmanoma. Aritmetine prasme lenkai nebuvo reikalingi [...] jie pakankamai greitai ir neskausmingai nubyrėjo, vos tik kilo rimtesnė krizė. Taigi bendri interesai išlaikyti koaliciją yra paremti aritmetinės būtinybės“, – portalui LRT.lt kalbėjo T. Janeliūnas.
Be to, pasak politologo, per pastaruosius metus nebuvo ir rimtų ekonominių krizių: „Atsigavimo laikotarpis buvo ir tebėra palankus koalicijai. Ji gali mėgautis augančia ekonomika, didėjančiu biudžetu, interesai skirstyti tą biudžetą taip pat stiprėja. Natūralu, kad kiekviena iš didžiųjų partijų yra linkusi išlaikyti savo ministerijas, sferas, kurias prižiūri, ir tai leidžia jiems siekti kompromiso tarpusavyje.“
Situaciją pakeisti gali Darbo partijos bylos išnagrinėjimas
Tiek TSPMI dėstytojas T. Janeliūnas, tiek žurnalistas, politikos apžvalgininkas E. Jakilaitis mano, jog kol kas ši Vyriausybė neturi kokių nors didesnių stabilumo iššūkių.
Ši Vyriausybė neturi kokių nors didesnių stabilumo iššūkių
„Vienintelis trikdis, kuris išlieka, yra pasikeitimai po Darbo partijos bylos išnagrinėjimo, bet šie procesai taip pat atsideda ilgam, nes V. Uspaskichas šiuo metu yra įgavęs teisinę neliečiamybę. Tai nebent siečiau galimybę [sulaukti permainų koalicijoje] su visišku DP bylos išnagrinėjimu Lietuvos apeliaciniame teisme, o šiaip nematau kažkokių priežasčių, kodėl ši valdžia turėtų griūti“, – LRT.lt komentavo E. Jakilaitis.
Kaip teigia T. Janeliūnas, pirmaisiais kadencijos metais didžiausias klausimas buvo, ar DP sugebės išsilaikyti koalicijoje, mat jai esą buvo daromas nemenkas politinis spaudimas tiek dėl konkrečių asmenybių, kurias deleguoja į ministrus, tiek apskritai dėl visos partijos galimybių dalyvauti koalicijoje. „Tačiau kažkiek nuo vadovaujamų pareigų nusišalinus V. Uspaskichui, Vytautui Gapšiui, tokia įtampa nuslūgo. Galima manyti, kad tik vėl atsiradus kažkokiam teismo sprendimui, ši tema iškils į politinę darbotvarkę. Jei ne, manau, kad ir DP gali gana ramiai jaustis“, – kalbėjo politologas.
Pasak E. Jakilaičio, Andriaus Kubiliaus vyriausybei, kuri buvo pirmoji valdžioje išbuvusi visą kadenciją, išsilaikyti buvo kur kas sunkiau. „Žinant visas Arūno Valinsko fanaberijas ir paskutinius susikirtimus su Liberalų ir centro sąjunga, valdžioje išsilaikyti buvo kur kas sudėtingiau. Dabar yra dauguma, ji gana aiški, turi interesą likti valdžioje. Nors, žinoma, visko gali atsitikti“, – pridūrė E. Jakilaitis.
