Tik pirmas posėdis
Ketvirtadienį įvyko darbo grupės senųjų Šnipiškių žydų kapinių ir atminties vietos dabartiniuose Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose įamžinimo pasiūlymams ir koncepcijai parengti posėdis.
Darbo grupė iš Lietuvos ir pasaulio mokslininkų istorikų, paveldosaugos ekspertų, rabinų ir visuomenininkų parengs ir pateiks Vyriausybei senųjų Šnipiškių žydų kapinių ir atminties vietos dabartiniuose Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose įamžinimo pasiūlymus ir koncepciją, apimančią Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastato funkcinę paskirtį, senųjų Šnipiškių žydų kapinių teritorijos įamžinimą, tinkamą apsaugą, išorės ir vidaus sinergiją.
Tikimasi, kad darbo grupė pateiks savo pasiūlymus dėl statinio ateities iki šių metų pabaigos.
Po jo ir kalbėjo A.Gelūnas bei darbo grupės narys, Amerikos žydų komiteto Tarptautinių reikalų departamento direktorius Andrew Bakeris.
Įvardija kaip naują etapą
Tad kas laukia 1971 metais pastatyto pastato ant Neries kranto?
A.Gelūnas sakė, kad maždaug prieš metus I.Šimonytė paskelbė apie tam tikrą naują etapą buvusių Sporto rūmų konversijos istorijoje: „Kuri yra ilga ir nesėkminga, kadaise planuotas ir gyvenamųjų namų rajonas, kuris buvo labai smarkiai sukritikuotas ir nerealizuotas. Tuomet kalbėta apie Kongresų rūmus, bet ši idėja irgi nesusilaikė plataus palaikymo.
Naujas etapas yra viltingas, jis atrodo perspektyvus, kadangi jau yra preliminarių, kol kas atsargių, bet pritarimo balsų. Konkretaus projekto dar nėra ant stalo, bet turime omeny tarptautinius susitarimus dėl Šnipiškių kapinių teritorijos ir pastato. Sovietmečio pastato, brutalistinės architektūros, tokios pramoginės ir sportinės funkcijos tuo metu, kuri negalėtų būti tęsiama toliau.
Dabar svarstome, kokio tipo memorialinė erdvė galėtų būti šis pastatas ir ką daryti su teritorija, kaip parodyti pagarbą tiems, kad buvo palaidoti, ištisos kartos žmonių.“
-
Įspėjimas ant Sporto rūmų stogo lipantiems smalsuoliams: tai ir nesaugu, ir policija gali susidomėti
-
I.Šimonytė: žydų memorialo įkūrimas vietoj Vilniaus sporto rūmų – ilgas procesas
-
Sporto rūmų konservavimo darbai baigti, pastatas liks aptvertas
-
V.Benkunskas mato dar vieną išeitį Sporto rūmams: jei nesusitarsim – teks griauti
A.Gelūnas teigė, kad tiek carinės Rusijos laikais, tiek sovietmečiu su šia teritorija elgtasi išskirtinai nepagarbiai. Nuo to šiuolaikinė Lietuva tikrai norėtų atsiriboti. Todėl esą dabar labai autoritetinga komisija svarsto, kaip pagarbiausiu būdu ši teritorija gali būti prikelta, nes su ja buvo elgiamasi itin brutaliai.
„Kaip nekartoti klaidų ir atversti naują, pozityvų puslapį, kuris kalbėtų ir apie Lietuvos valstybės naują brandos laikotarpį, kad Lietuvos valstybė jau pasiruošusi atsižvelgti ir į žydų, čia gyvenusius šimtmečius, poreikius ir pagrįstus norus“, – sakė A.Gelūnas.
Rūmai svarbūs ir Lietuvai
A.Gelūnas taip pat akcentavo, kad Sporto rūmai buvo ne tik ta vieta, kur „Žalgirio“ krepšinio klubas įveikdavo kartais CSKA, kas esą svarbu mums kultūriškai, bet ir rūmai, kur buvo pašarvotos Sausio 13-osios aukos.
„Moderniajai Lietuvos istorijai, atminčiai tai svarbus pastatas, kurio neina nugriauti. Tiek dėl jo architektūrinių savybių – stogo konstrukcija yra pripažinta kultūros paveldu, ji yra unikali, inžinerinis-architektūrinis pasiekimas, bet ir kultūriškai tai svarbi vieta.
Ir Sąjūdžio renginiai ten vyko, ir Roko maršai, ir Sausio 13-osios aukos buvo pašarvotos, tad kaip kultūrinė atmintis vieta svarbi Lietuvai, tas pastatas įkrautas tokia atmintim. Jau nekalbant apie tai, kad jis stovi žydų kapinių centre ir ilgą laiką tai buvo ignoruota. Dabar Lietuva tarsi jau būtų pasiruošusi parodyti pagarbą“, – kalbėjo darbo grupės vadovas.
Jis pabrėžė, kad griauti rūmų nesvarstoma. O štai pasakyti, kada bus pasiektas susitarimas dėl tolesnio jų likimo, atsakyti jis negalėjo. Dar ketvirtadienį numatyta diskusija.
„Suplanuosime susitikimo metu kitas susitikimų datas, o Vyriausybė koordinuos tą procesą“, – kalbėjo A.Gelūnas.
Jis teigė, kad labiausiai gąsdinantis siūlymas yra iš viso neliesti šios teritorijos – esą tegu sugriūva, suyra. „Žinome, kad tai yra miesto centras, atrasite mažai Lietuvos žmonių, kurie tokiai idėjai pritartų, bet tokių balsų girdėjome.
Šiandien yra sveikinančių premjerės I.Šimonytės idėją, sako, kad tai yra naujas žingsnis, kaip sakė rabinas A.Bakeris, tai yra proveržis. Ir girdime iš religinės žydų bendruomenės, kuri sako – taip, pritariame memorializacijai ir teritorijos, ir pastato.
Anksčiau tokio pritarimo iš viso nebuvo.“
Premjerė akcentuoja žydų indėlį
Vyriausybės išplatintame pranešime po pirmojo darbo grupės posėdžio cituojama premjerė Ingrida Šimonytė, kuri pažymėjo šimtmečius besitęsiantį Lietuvos žydų indėlį kuriant ir puoselėjant bendrą valstybę, kartu kovojant už jos nepriklausomybę. To niekada nepamiršdami esą ir turime grąžinti senųjų Šnipiškių žydų kapinių vietai deramą orumą, sakė Vyriausybės vadovė.
„Šiemet Vilniui minint 700-ąjį savo gimtadienį, simboliškai galime minėti ir tiek pat trunkančią Lietuvos žydų istoriją, kurioje – ir puikūs klestėjimo, bendrakūrybos, ir siaubingi tragedijų laikotarpiai.
Noriu padėkoti visiems – atvykusiems iš JAV, Izraelio, Jungtinės Karalystės svečiams ir Lietuvos mokslo, kultūros ir visuomenės atstovams, šios darbo grupės pirmininkui Arūnui Gelūnui už sutikimą būti Vilniui ir visai Lietuvai svarbaus istorinio projekto darbo grupės nariais ir jūsų skiriamą laiką“, – tardama įžanginį žodį pirmajame posėdyje sakė I.Šimonytė.
Premjerė praėjusių metų pradžioje sakė, kad rūmai galėtų tapti muziejumi ar memorialu, skirtu Lietuvos žydų istorijai atminti.
Anksčiau svarstyta šioje vietoje įkurti kongresų rūmus, tačiau šios idėjos vis dėlto atsisakyta.
Meras mąstė ir apie griovimą
Beveik prieš mėnesį interviu 15min tuomet pareigas tik pradėjęs eiti Vilniaus meras Valdas Benkunskas neatmetė, kad Sporto rūmus teks nugriauti.
„Mes turime apie dešimtmetį stovintį apleistą objektą labai geroje lokacijoje, kuris gadina mūsų Senamiesčio estetinį vaizdą nuo visų aukštesnių kalvų, kalvelių ir pastatų.
Gali tas pastatas taip stovėti, matyt, ir dar dešimtmetį, jeigu tos diskusijos arba tiesos pripažinimo politikai akivaizdžiai nepriims. Bėda ta, kad miestas vienašališkai negali priimti sprendimo, nes rūmai priklauso valstybei – Turto bankui. Diskusijos su Vyriausybe yra prasidėjusios“, – kalbėjo meras.
Anot V.Benkunsko, čia yra keli aspektai: „Pirmiausia – susitarti plačiąja prasme su Žydų bendruomene dėl jiems tinkamo sprendimo, kas čia po rekonstrukcijos turėtų būti. Kalbama apie muziejų, apie memorialinį objektą, kuris būtų turinio prasme susijęs su ta vieta, būtų apie žydų bendruomenę.
Reikia rasti bendrą sprendimą, savivaldybė irgi yra pakviesta prie stalo diskutuoti, yra premjerės pavedimu sudaryta darbo grupė. Tikiuosi, tos diskusijos neužtruks ir sprendimas bus.
Jeigu nepavyks surasti sprendimo, kad sutvarkius funkciškai pastatą galima būtų toliau išnaudoti, aš nebijau pasakyti labai atvirai – reikia eiti tuo keliu, kuris racionaliai žiūrint gal nėra prasmingas, bet tam tikra prasme neišvengiamas: tą pastatą „iškultūrinti“ ir nugriauti, ten padarant tiesiog žalią erdvę, skirtą žydų senųjų kapinių įprasminimui.
Tai turėtų būti graži vieta, kuri miestą puoštų, o ne darkytų.“
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai yra saugomas objektas, į Kultūros vertybių registrą įrašytas 2006 m.
