Kas tie išrinktieji?
Pašnekovė įvardijo grupes, kurios ryškiausiai prisideda prie Lietuvos įvaizdžio bei pačios Europos Sajungos (ES) formavimosi. Profesorė tikino, kad įtakingiausi šalyje yra politikai, labiausiai patyrę parlamentarai. Taip pat – ekonominis elitas, kurį sudaro stambiausių įmonių vadovai, darbdavių atstovai. Trečioji grupė – bankininkai, bankų vadovai, profsąjungų atstovai ir paskutinioji – žurnalistai, nuomonės formuotojai.
Populiariosios kultūros atstovai Lietuvos elitui nėra priskiriami, kadangi, pašnekovės teigimu, jie nedaro jokios įtakos nacionaliniams ar europiniams sprendimams.
Profesorė tikino, kad įtakingiausi šalyje yra politikai, labiausiai patyrę parlamentarai. Taip pat – ekonominis elitas, kurį sudaro stambiausių įmonių vadovai, darbdavių atstovai
„Mes iš europinio konteksto neišsiskiriame, mūsų elitas mąsto panašiai kaip Europos Sąjungos elitas. Bet įdomumas yra santykyje tarp šitų keturių galios segmentų. Lietuvos žiniasklaidos elitas savo galią suvokia kaip ypač didelę ir tą pripažįsta kiti: ir politikai, ir ekonomikos lyderiai, profsąjungos atstovai mano, kad žiniasklaidos elitas yra labai stiprus. Tokio analogo ES nėra“, – Žinių radijo laidoje „Ryto espresso“ teigė I.Matonytė.
„Kitas aspektas – mūsų profsąjungų elito silpnumas. Net patys profsąjungų lyderiai, paprašyti susitikti su mumis ir užpildyti klausimyną, nustebdavo, kad jiems priskiriamas toks didelis svoris. Tokio nustebimo tarp profsąjungų vadovų Vokietijoje arba Vengrijoje, nekalbant apie Ispaniją, nebuvo. Tai Lietuva, kalbant apie žiniasklaidos ir profsąjungų elitą, yra įdomių kraštutinumų situacijoje“, – teigė pašnekovė.
Visuomenės nuomonė – irgi svarbi
I.Matonytės teigimu, nors ES yra laikoma tarsi įtakingiausių šalies atstovų veidrodžiu, visuomenės nuomonė šiai sąjungai taip pat yra reikalinga.
„Nieko čia antidemokratiško nėra“, – tvirtino profesorė.
Mes iš europinio konteksto neišsiskiriame, mūsų elitas mąsto panašiai kaip Europos Sąjungos elitas
Iš pat pradžių, pašnekovės teigimu, žmonės nesikišo į ES formavimo principus, tačiau dabar visuomenė vis dažniau purkštauja prieš kai kuriuos sprendimus, o elitas, siekdamas išvengti didesnių konfliktų, bando šlifuoti kampus.
„Piliečiai nepatenkinti ekonominiu netikrumu ir socialinės apsaugos pažadų netesėjimu, o lyderių kalbos neduoda atsakymų“, – teigė tyrėja.
Visgi „išrinktieji“ stengiasi išgirsti ne tik savo, bet ir visuomenės balsus, atsižvelgti į jų prašymus, reikalavimus ar baimes. I.Matonytės nuomone, ES projektas tikrai turi perspektyvų ir ateityje turėtų dar labiau sustiprėti.
