Pagal projektą, prokurorų algos bus susietos su teisėjų. Konkrečiai, generalinio prokuroro alga prieš mokesčius didėtų 809 eurais nuo 2179 iki 2988 eurų. Generalinio prokuroro pavaduotojų – 783 eurais (nuo 1918 iki 2766 eurų).
Mažiausiai – 509 eurais didėtų Apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo alga (nuo 1866 iki 2375 eurų). Taip pat žemiausios kategorijos apylinkės prokuratūros prokurorų algos paaugtų 574 eurais (nuo 1239 iki 1813 eurų).
Daugiausia – 952 eurais būtų keliamos algos dabar vidutiniškai 1357 eurus uždirbantiems Apygardos prokuratūrų Specializuotų skyrių vyriausiesiems prokurorams.
Algų prokurorams padidinimas numatytas tose pačiose pataisose, pagal kurias būtų įvedamas specialiojo prokuroro statusas stambios korupcijos byloms tirti. Tačiau ne visi parlamentarai mano, kad šie dalykai turėtų būti suplakti į viena.
Tuo labiau kad šias pataisas parengė pati prokurorų bendruomenė – Generalinėje prokuratūroje specialiai įstatymo pataisoms rengti suburta darbo grupė.
Dar įstatymo pataisas rugsėjį pateikiant Seimui socialdemokratas Algirdas Sysas tikino, kad tai nėra sąžininga.
„Tai ne pirmas kartas, kai ateina prokurorai ir nori atskirai sau reguliuoti socialines garantijas, darbo užmokestį. Visus kartus neperėjo. Aš džiaugiuosi, kad mes matome visumą, kad mes čia, parlamente, turėtume nustatyti atlyginimų dydžius ir kaip jie bus reguliuojami“, – tuomet kalbėjo Seimo narys.
Neišlaikė socialinio jautrumo testo?
Konservatoriaus Rimanto Jono Dagio nuomone, prokurorų algos neturėtų būti didinamos, kai valstybė neranda pinigų kitų profesijų atstovų atlyginimams pakelti.
Manau, kad komitetas socialinio jautrumo testo neišlaikė, ir man dėl to gėda, – vertina R.Dagys.
„Man negaila pinigų prokurorams, bet atlyginimai turi būti keliami visiems, kuriems jie jau metų metais įšaldyti, o ne tik atskiroms grupėms ir dar tokiomis sumomis. Šiandien komitetas nubalsavo už visų lygių prokuratūros darbuotojų atlyginimų didinimą maždaug 500–950 Eur/mėn. Tai yra daugiau, nei, pavyzdžiui, per mėnesį Lietuvoje dabar uždirba jaunieji mokslininkai...
Manau, kad komitetas socialinio jautrumo testo neišlaikė, ir man dėl to gėda“, – trečiadienį socialiniame tinkle „Facebook“ komiteto sprendimą komentavo Seimo narys.
Pinigų algoms didinti sistema turi
Tačiau daugiau prieštaraujančių komitete neatsirado. Socialinių reikalų komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė 15min patvirtino, kad pataisoms pritarta kone vienbalsiai. Prieštaravo tik opozicijos atstovai – konservatorius R.Dagys ir socialdemokratas A.Sysas.
Ūkiškai paprastai pasakius, tai ta investicija, kurią mes dedame į prokurorus, sugrįš, – teigė J.Rimkus.
Pasak R.Šalaševičiūtės, pagrindinis argumentas tas, kad prokurorų algoms kelti neprašoma papildomų pinigų. Esą 500–950 eurais atlyginimus pasididinti prokurorai gali iš vidinių rezervų.
„Iš biudžeto lėšų nereikia. Rugsėjį vyko Vyriausybės pasitarimas, kurio metu ministrams buvo pristatytas projektas ir tame pasitarime buvo nutarta, kad pritariama, ir aiškiai akcentas įdėtas, kad nereikės papildomo finansavimo. Šiandien Lietuvoje yra 674 prokurorai, kuriuos palies šis įstatymas, tačiau pačių prokurorų sumažėję 200. Taigi tų lėšų sąskaita galima didinti algas“, – aiškino R.Šalaševičiūtė.
Skaičiuojama, kad prokurorų algoms didinti reikės apie 5,5 mln. eurų, tačiau papildomų asignavimų prokuratūra iš biudžeto neprašo.
J.Rimkus: „Sunaikinus korupciją, atsiras pinigų ir kitoms sritims“
Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas komitete Juozas Rimkus 15min aiškino, kad prokurorų algų kėlimas buvo vienas iš „valstiečių“ rinkimų pažadų, kuris dabar ir vykdomas.
„Pirmiausia gal reikia pasakyti, kad tai mūsų rinkimų pažadai. Antra, tai tą klausimą svarstėme ir dabar frakcijoje pakankamai kruopščiai, kur dalyvavo ir prokuratūros atstovai, ir dauguma frakcijos dalyvių. Aš asmeniškai susidariau tokią nuomonę, kad iš tikrųjų prokurorų atlyginimai yra maži. Juo labiau kad mes, „valstiečiai“, esame nusiteikę gerokai aktyviau kovoti su korupcija“, – kalbėjo J.Rimkus.
Anot jo, padidinus atlyginimus su korupcija kovojantiems prokurorams, netrukus atsiras pinigų ir medikų, mokslininkų, mokytojų algoms kelti.
„Ūkiškai paprastai pasakius, tai ta investicija, kurią mes dedame į prokurorus, sugrįš. Ir tos lėšos bus skirtos visoms kitoms reikmėms, kurioms dabar neturim lėšų, taupom. Kaip žinome, korupcijos klausimuose didelės sumos plaukioja ir, jei jos būtų legalizuotos, atiduotos visuomenei, tai daugeliu atveju galėtume paremti tas sritis, kurioms labiausiai reikia“, – teigė J.Rimkus.
Numatyta, kad įstatymas turėtų įsigalioti jau nuo kitų metų, jei jam per mėnesį spės pritarti pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir visas Seimas.
Prokuratūra: skaičiuota be priedų
Reaguodama į publikuotą straipsnį prokuratūra išplatino pranešimą spaudai, kuriame teigia, kad R.Dagio paskelbtoje lyginamojoje lentelėje prokurorų gaunami atlygimai yra nurodyti be dabar mokamų priedų už kvalifikacinius rangus, kurių siekiama atsisakyti priimant įstatymo pataisas, ir be priedų už darbo stažą.
„Tokiu būdu lyginant dabar mokamus atlyginimus su numatytais įstatymo projekte, sukuriamas klaidingas įspūdis, kad priėmus aptariamas įstatymo pataisas prokurorų atlyginimai padidės vos ne 40 procentų“, – teigia prokuratūra.
Prokuratūra tikina, kad svarstomais Prokuratūros įstatymo pakeitimais ir papildymais siekiama užtikrinti teisingą apmokėjimą už prokuroro darbą, labiau skatinti prokurorus siekti aukštesnių ir vadovaujamų pareigų bei įgyvendinti Valstybės kontrolės rekomendacijas, kurios įpareigojo numatyti priemones, didinčias motyvaciją dirbti prokuroro darbą.
Taip pat nustatyti didesnį pareiginės algos koeficientą siūloma organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimus atliekantiems Generalinės prokuratūros bei teritorinių apygardų prokuratūrų prokurorams ir taip skatinti juos dirbti būtent šiose baudžiamojo persekiojimo srityse, kurioms būdinga didesnė smurtinio bei kitokio nusikalstamo poveikio rizika.
Siūlomais darbo užmokesčio pakeitimais taip pat siekiama padidinti tų vadovaujančios grandies prokurorų darbo užmokestį, kurių atlyginimai šiuo metu yra beveik tokie pat kaip ir eilinių prokurorų. Pažymėtina, kad po prokuratūros pertvarkos, vadovaujančių prokurorų skaičius sumažėjo daugiau kaip perpus – nuo 190 iki 87, tačiau atsakomybė – ženkliai padidėjo. Tai viena iš priežasčių, dėl ko per skelbiamas atrankas į vadovų pareigas dažnai nesulaukiama konkurencingo pretendentų skaičiaus. Tikėtina, kad didesnis atlyginimas daugiau prokurorų skatintų siekti karjeros ir vadovaujamų pareigų.
Šiomis pataisomis siūloma taip pat atsisakyti prokurorų kvalifikacinių rangų, o už juos dabar mokamus priedus įtraukti į pareiginės algos koeficientą.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos prokuratūros 2017 metų darbo užmokesčio fondas, palyginti su 2008 metų darbo užmokesčio fondu, numatytu atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme, išliko sumažintas 4 proc., nors teismų, Valstybės kontrolės ir kitų biudžetinių įstaigų darbo užmokesčio fondai ne tik grąžinti į prieš krizę buvusį lygį, bet ir padidėjo.
Atkreiptinas dėmesys, kad klausimai, susiję su prokurorų darbo užmokesčiu, aktualūs visoje Europos Sąjungoje. Konsultacinė Europos teisėjų taryba ir Konsultacinė Europos prokurorų taryba dar 2009 m. priėmė vadinamąją Bordo deklaraciją ir ją aiškinančius dokumentus. Kaip nurodyta Bordo deklaracijoje, tam, kad prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu įgyvendintų teisės normas ir, kai numatyta, diskrecinius įgaliojimus, prokuroro statusas turi būti užtikrintas įstatymu aukščiausiu lygmeniu. Bordo deklaracijos aiškinamosiose pastabose pažymėta, kad prokurorų nepriklausomumas būtinas tam, kad jie galėtų vykdyti savo misiją; jis stiprina prokurorų vaidmenį teisinėje valstybėje ir visuomenėje, taip pat garantuoja, kad teisingumo sistema veiks sąžiningai ir veiksmingai.
Paskelbtoje Europos Tarybos Europos veiksmingo teisingumo komisijos (CEPEJ) Europos teisingumo sistemų vertinimo 2014 metų ataskaitoje nurodoma, kad Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje dėl prokuratūros vaidmens baudžiamosios justicijos sistemoje konstatuota, jog nustatant prokurorų statusą bei jų darbo užmokesčio ir pensijų dydžius turi būti atsižvelgiama į būtinumą išlaikyti tam tikrą pusiausvyrą tarp teisėjų ir prokurorų, nes abi šios grupės atlieka lemiamą vaidmenį teisingumo sistemoje. Prokurorų darbo užmokestis taip pat turi atspindėti pareigybės reikšmingumą ir tinkamumą, užtikrinti laisvą ir atsparų įtakai darbą.
