Kas netilpo į antraštes: G.Nausėdos apdovanojimas ir I.Šimonytės derybos Londone

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Vasario 16-osios proga Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi apdovanojo į ceremoniją atvykti negalėjusį tarptautinės žmogaus teisių organizacijos „Memorial“ valdybos pirmininką Janą Račinskį.

Rusijos režimui lojalūs teismai pernai nusprendė uždaryti istorinių tyrimų organizaciją „Memorial“, kuri užsiimdavo sovietinių nusikaltimų tyrimu ir glaudžiai bendradarbiaudavo su Lietuvos tyrėjais.

G.Nausėda su Latvijos, Estijos ir Lenkijos vadovais dar pernai lapkritį paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame išsakė rūpestį dėl „Memorial“ uždarymo ir pasiūlė paramą įstaigos darbuotojų ryžtui tirti sovietinius nusikaltimus, taip pat įvykdytus prieš lietuvių, lenkų, latvių ir estų, rusų ir ukrainiečių tautas.

Tačiau tyrėjų persekiojimas tęsėsi – teisėsauga neseniai iškvietė Lietuvos prezidento apdovanotą J.Račinskį duoti parodymų tyrime dėl tariamo „nacizmo reabilitavimo“.

„Su didžiausia pagarba žvelgiame į tuos, kurie rūpinasi ne tik mūsų, bet ir kaimyninių tautų istorine atmintimi, be to, tvirtai remiame juos kovoje su istorijos klastojimu“, – apdovanojimų ceremonijoje sakė G.Nausėda.

A.Bubnys: mums „Memorial“ veikla labai svarbi

Pernai gruodį „Memorial International“, taip pat teisių gynimo centras „Memorial“, Rusijoje buvo pripažinti užsienio agentais – režimas pareiškė, kad gaudama finansavimą iš užsienio, organizacija užsiima politine veikla, siekdama daryti įtaką valstybės sprendimams ir formuoti visuomenės nuomonę.

Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos „Memorial“ uždarymas reiškia svarbaus istorinės informacijos gavimo šaltinio praradimą, įsitikinęs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorius (LGGRTC), istorikas Arūnas Bubnys.

„O Rusijos žmonėms, ko gero, svarbiausia tai, kad uždaroma organizacija, kuri gina žmogaus ir pilietines teises. Tokios organizacijos, turinčios tarptautinį pripažinimą, Rusijoje nebeliks, liks tik pavieniai asmenys, su kuriais valdžiai tvarkytis bus žymiai paprasčiau“, – 15min pasakojo A.Bubnys.

Pasak istoriko, Genocido centro bendradrabiavimas su „Memorial“ organizacija tęsėsi daugiau nei 20 metų. Per juos istorikai keitėsi svarbia informacija apie sovietų represuotus, ištremtus, Gulago lageriuose kalintus lietuvius.

„Mūsų centro leidinyje „Lietuvos gyventojų genocidas“ – daug knygų, kuriose surašyti visi mums žinomi 1939–1940 m. sovietų represuoti Lietuvos gyventojai.

Ten yra dešimtys tūkstančių pavardžių – politinių tremtinių, žuvusių partizanų. Mums buvo svarbu gauti informaciją iš Rusijos archyvų, nes ne viskas yra čia, Lietuvoje. „Memorial“ mums padėdavo“, – kalbėjo A.Bubnys.

Lietuvos istorikai teikdavo „Memorial“ dominančią informaciją iš Lietuvos archyvų, organizacijos darbuotojai dalyvaudavo Genocido centro rengiamose tarptautinėse konferencijose. Šalyje, anot A.Bubnio, ne kartą lankėsi garsus istorikas, organizacijos darbuotojas Nikita Petrovas.

„Mums „Memorial“ veikla, kaip istorinės atminties išsaugojimo veikla, yra labai svarbi. (…) Esame pasipiktinę, kad Rusijos valdžia nori uždaryti tokią svarbią organizaciją, kuri liko vienintelė tokia nepriklausoma nuo Rusijos valdžios ir galinti objektyviai, sąžiningai tyrinėti SSRS istoriją, ypač stalininį, masinių represijų laikotarpį“, – akcentavo Genocido centro vadovas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Arūnas Bubnys

A.Bubnys pasakojo, kad Estijos istorinės atminties institutas, reaguodamas į nepriklausomos organizacijos uždarymą, žada plėsti savo veiklą ir kai kuriuos „Memorial“ istorikus pakviesti dirbti institute.

Vis dėlto, kaip istorikas pastebėjo, „Memorial“ – dvilypė organizacija, užsiimanti ne tik istoriniais tyrimais, bet ir žmogaus teisių gynimu. Galbūt, svarstė pašnekovas, Kremliui kliūva būtent pastaroji organizacijos veikla.

„Tokia veikla dabartinei Rusijos valdžiai ypač nepatinka, ji ieško įvairių priekabių, kaip tokią organizaciją sunaikinti“, – kalbėjo A.Bubnys.

Lietuva tikisi tęstinumo, britų šalyje „viena ar kita forma“

I.Šimonytė prieš kelias savaites viešėdama Londone susitiko su britų premjeru Borisu Johnsonu, gynybos ir žvalgybos vadovais. Ji daugiausia dėmesio skyrė Rusijos agresyviems veiksmams regione, taip pat santykiams su Kinija.

Lietuva dalyvauja britų vadovaujamose Jungtinėse ekspedicinėse pajėgose, kurioms pajėgumus skiria dešimt Europos valstybių. 15min šaltinių teigimu, britai netrukus gali organizuoti šių šalių vadovų susitikimą.

Netrukus po premjerės vizito Jungtinė Karalystė (JK) į Lietuvą atsiuntė britų žvalgybos ir stebėjimo karių grupę. Jos tikslas – sustiprinti šalies žvalgybinius pajėgumus.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Politologas Linas Kojala

Premjerės vizitą Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala vadino reikšmingu, o pasirinktą laikotarpį – neatsitiktiniu, sąlygotu dabartinių geopolitinių įtampų.

Pasak jo, JK atlieka svarbų vaidmenį, nors ir nebūdama Europos Sąjungos (ES) nare, tačiau prisidėdama prie Europos saugumo architektūros kaip Lietuvos sąjungininkė NATO.

„Britai vaidina tikrai svarbų vaidmenį stiprinant atgrasymą Baltijos šalyse, tiek Estijoje, kur jie turi priešakinio bataliono didelį vaidmenį (Jungtinė Karalystė vadovauja NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei Estijoje – aut.past.), tiek ir kitose šalyse, išskiriant Lietuvą, kur britų kariai taip pat prisideda prie atgrasymo misijos“, – pagrindinius susitikimo akcentus sudėliojo politologas.

Po susitikimo I.Šimonytė tikino aptarusi šalies pasirengimą stiprinti Baltijos šalių gynybą. Ko iš britų galėtų tikėtis Lietuva?

„Tęstinumo to, kas jau buvo daroma anksčiau. (...) Manau, Lietuva tikisi, kad britai mūsų šalyje bus viena ar kita forma. Matėme, kad nors ir nedidelis, bet vis tiek indėlis karių Lietuvoje yra numatytas, lygiai taip pat, kaip ir Lenkijoje“, – akcentavo L.Kojala.

Lietuva tikisi, kad britai mūsų šalyje bus viena ar kita forma.

Neskaitant karių grupės Lietuvoje ir bataliono Estijoje, Britanija vasario pradžioje taip pat nusiuntė pusketvirto šimto karių į Lenkiją.

Pagrindinis siekis, politologo nuomone, pademonstruoti, kad nepaisant „Brexit“, įtampų su ES per pastaruosius 5–6 metus, JK išlieka reikšminga Europos žemyno dalimi.