Nuo vasario 25 dienos, sveikatos apsaugos ministro įsakymu, pacientai, kurie ligoninėje gydėsi COVID-19 ligą, sukėlusią komplikuotą pneumoniją su liekamaisiais ligos požymiais (varginančiu dusuliu, skausmu, nuovargiu, silpnumu) gali kreiptis dėl 20 dienų stacionarinės reabilitacijos.
O diagnozavus pokovidinį sindromą su liekamaisiais simptomais, jeigu pacientas buvo gydytas ligoninėje, pacientai gali pasinaudoti 14 dienų ambulatorine reabilitacija.
Apsunkintas kelias į reabilitaciją
Kulautuvos reabilitacijos ligoninės, kurioje tokie pacientai taip pat laukiami, vadovas prof. R.Kubilius 15min teigė, kad tokia pagalba pacientams itin reikalinga ir kiek vėluojanti, nes kone metus visai nebuvo neprieinama.
Tačiau pastebėjo, kad nemažai pacientų, COVID-19 liga persirgusių namuose, ligos padarinius taip pat jaučia, bet pagalbos nesulaukia.
„Turime tokį paradoksą, kad jeigu, tarkime, pacientas stengėsi neapkrauti sistemos, gydėsi namuose, jis galimybių vykti reabilitaciniam gydymui nebeturi arba kelias jam yra apsunkintas – šis turi kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nukreipia į reabilitologą, taiko įvairias procedūras ir išimties tvarka toks pacientas galimai galėtų būti nukreipiamas reabilitacijai. Bet jau nėra toks įprastas kelias“, – išliekančią problematiką komentavo profesorius.
Jo teigimu, kas penktas pacientas, COVID-19 persirgęs namuose, visiškai nepasveiko ir tebejaučia pokovidinius simptomus, kurių paletė yra labai marga.
Dažniausiai tai yra jauno, darbingo amžiaus pacientai, kuriems liekamieji ligos simptomai gali tęstis iki pusės metų ar ilgiau.
„Ilgą laiką mes šių pacientų nematėme, nes visas mūsų dėmesys turbūt buvo sutelktas, kaip suteikti pagalbą sunkiausiems ligoniams, kurie atvyksta dėl savo COVID-19 ligos į ligoninę.
Kai su savo negalavimu jie (persirgę namuose – aut. past.) kreipiasi į savo šeimos gydytoją, čia ir atsiranda problema – kaip jiems padėti ir ką su jais daryti.
Juk pacientą dažniausiai varginančius simptomus – nuovargį, silpnumą, apatiškumą ar susilpnėjusį mąstymo aštrumą nėra taip paprasta išmatuoti bei objektyviai įvertinti“, – teigė R.Kubilius.
Ilgą laiką mes šių pacientų nematėme, nes visas mūsų dėmesys turbūt buvo sutelktas, kaip suteikti pagalbą sunkiausiems ligoniams.
Todėl, sakė reabilitacijos klinikos vadovas, gyventojai socialiniuose tinkluose patys ima burtis į grupes ir vieni su kitais keičiasi patarimais, kaip sugrįžti į įprastą gyvenimą.
Kas tas pokovidinis sindromas?
Pasak R.Kubiliaus, pokovidinis sindromas – būsena, kai koronavirusu sirgusį pacientą tebevargina liekamieji ligos reiškiniai, mokslininkų vis dar apibrėžiamas skirtingai.
Tačiau galima išskirti pagrindinius simptomus – per keturias savaites po ligos išliekantis didžiulis nuovargis, dusulys, pažintinių ar mąstymo funkcijų susilpnėjimas.
Profesoriaus teigimu, daliai koronavirusu persirgusių pacientų pasireiškia individualūs požymiai, kurių mokslininkai išskiria iki kelių šimtų.
Pavyzdžiui, širdies kraujagyslių pokyčiai: atsiradęs širdies maudimas, dieguliai, jaučiami širdies permušimai, skausmingumas kvėpuojant.
Gali padažnėti pilvo skausmai, sutrikti virškinimo sistema, tuštinimasis, netgi atsirasti odos pakitimai, dėmės ar kiti bėrimai, ausų, nosies, gerklų pakitimai, migruojantys sąnarių, raumenų skausmai, taip galvos svaigimas, mėtymas į šalis, apatiškumas.
Pacientams, kurie turėjo lėtinių, bet iki tol nevarginusių ligų, susirgus koronavirusu, jos dažnai paaštrėja.
„Įdomu tai, kad jeigu iki ligos jie sakydavo buvę darbingi, funkcinė būklė jų buvo gera, po susirgimo pacientams reikia ilgo laiko atsistatyti, sugrąžinti jėgas ir vėl tapti darbingiems“, – 15min komentavo R.Kubilius.
Įdomu tai, kad jeigu iki ligos jie sakydavo buvę darbingi, funkcinė būklė jų buvo gera, po susirgimo pacientams reikia ilgo laiko atsistatyti.
„Turime pavyzdžių, kad pacientas, kuris buvo fiziškai aktyvus, kuris po 5–6 valandas aktyviai sportuodavo, važinėdavo dviračiu, vaikščiodavo, tai po lengvos eigos COVID-19 prasirgimo jis nebegali viso to atlikti, jį vargina nuovargis ir kyla klausimas, kaip pacientui padėti“, – pavyzdį pateikė jis.
R.Kubiliaus teigimu, pokovidinio sindromo išsivystymas būdingas jauno, darbingo 30–59 metų amžiaus moterims, kurių dauguma iki susirgimo COVID-19 neturėjo jokių gretutinių ligų ir savo sveikatos būklę vertino kaip gerą arba labai gerą.
Taip pat pacientams, sirgusiems bronchų astma, migrena, arterine hipertenzija, refliukso liga, arba tiems, kuriems diagnozuota alergija įvairiems alergenams ar aplinkos dirgikliams, dažniau buvo stebimas pokovidinio sindromo išsivystymas.
Remiasi kitų šalių patirtimi
Į Kulautuvos kliniką po COVID-19 sukeltos ligos gydymo ligoninėje kol kas atvyksta nedaug pacientų – vieno laukiama, kitas – neseniai išleistas.
Pastarasis į kliniką atvyko po beveik mėnesį ligoninėje gydyto plaučių uždegimo.
Net ir įveikęs ligą, buvo nusilpęs, negalėjo ryti maisto, kankino dusulys, paprasčiau tariant – jam buvo nustatytas pokovidinis sindromas.
Tad klinikoje jam buvo sudaryta reabilitacijos programa, kurios tikslas – stiprinti kvėpavimo raumenis, mokyti pratimų dusuliui ir nuovargiui mažinti, stiprinti kojų bei rankų raumenis.
Mityba papildyta virškinimo fermentais, didesniu kiekiu baltymų, kurie padeda raumenims greičiau atsistatyti.
„Praėjus dviem savaitėms, vyro būklė reikšmingai pagerėjo, grįžo apetitas, jis ilgiau miegodavo, daugiau vaikščiodavo“, – sakė fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Jolita Jeremičė.
R.Kubiliaus teigimu, kiekvienam pacientui, atvykusiam į reabilitaciją, programa pritaikoma individualiai.
„Pavyzdžiui, pacientui, kurį vargina dusulys arba silpnumas, bandome kartu su kineziterapeutu parinkti tam tikrus pratimus sustiprinti jo kvėpavimo pajėgumą, fizinę ištvermę, kad jis galėtų ją ugdytis.
Antra, esame pastebėję, kad įvairios šildomosios procedūros arba magneto terapijos gerina galūnių kraujotaką, neseniai turėjome pacientą, kai po kelių procedūrų reikšmingai pasikeitė jo būklė“, – reabilitacijos klinikoje po COVID-19 taikomas procedūras minėjo jos vadovas.
Tiesa, jo teigimu, Lietuva kol kas remiasi kitų šalių, tokių kaip Belgija, Didžioji Britanija, Švedija, patirtimi. Jos savo kovidinius pacientus stebėjo nuo pandemijos pradžios ir turi ilgesnę patirtį kuriant jiems reabilitacijos programas.
Tyrimus, kuriais siekiama ištirti, kokie simptomai dažniausiai vargina Lietuvos gyventojus, žadama pradėti balandžio viduryje.
Mato pagerėjimą
Nors kai kuriose reabilitacijos klinikose pacientų dar pasigendama, Birštono „Versmės“ sanatorijoje pasinaudojusių galimybe valstybinėmis lėšomis gydytis pokovidinį sindromą vis daugėja, 15min sakė sanatorijos gydytojas, pavaduotojas medicinai Antanas Danys.
Jo teigimu, dar iki Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino naują kompensavimo tvarką, sanatorija turėjo parengusi specialią reabilitacijos programą, skirtą atsigauti po COVID-19 ligos, ir siūlė ją už pačių gyventojų lėšas.
Tai esą paskatino vieno sanatorijos gydytojo patirtis – jis, pats persirgęs sunkesne COVID-19 ligos forma, jautė, kad tokia pagalba reikalinga.
Pasak A.Danio, kai nuo vasario pabaigos tokio tipo reabilitaciją pradėta kompensuoti Valstybinės ligonių kasos (VLK) lėšomis, atvykstančių tik padaugėjo.
Jo teigimu, reabilitacijos poveikis – akivaizdus. Žmonės atvyksta su įvairiausiais negalavimais, o išvyksta kone pilnai atsistatę.
„Skundžiasi nemiga, galvos skausmu, skauda rankas, kojas, greitai pavargsta, kankina dusulys, nuotaikų kaita. Nėra jėgų, palipa laiptais puse aukšto ir viskas, reikia stovėti. Eina į kineziterapiją, kur atliekami kvėpavimo pratimai, reikalingi išmankštinti plaučius, kad jų parametrai po uždegimo atsistatytų, puse kelio nueina ir stovi, jį dusina.
Baigus šį 20 dienų kursą, parametrai keliasdešimt kartų pagerėja, išvažiuoja beveik visiškai savarankiški“, – gydymo procesą komentavo jis.
Nerimą kelia psichologinė sveikata
Sanatorijų atstovai vienas kitam antrino, kad dideliu iššūkiu išlieka COVID-19 pacientų psichologinė sveikata.
„Išlieka paciento depresyvumas, nebelieka jo emocinio užtaiso. Taip pat jis nebeturi tokio polinkio, koks buvo iki tol, veikti efektyviau, aktyviau. Bet vėlgi matome, kad per keletą savaičių pokytis pacientams ir sistemos persikrovimas įvyksta“, – teigė R.Kubilius.
Jam antrino ir Birštono „Tulpės“ sanatorijos direktorė, gydytoja Liucija Patinskienė.
Išlieka paciento depresyvumas, nebelieka jo emocinio užtaiso.
Jos teigimu, pacientai, kurie atvyksta į reabilitacijos įstaigą visai dėl kitų ligų, bet taip pat yra persirgę koronavirusu, skundžiasi dėl suprastėjusios psichologinės būsenos, nedarbingumo. (Reabilitacija po COVID-19 ligos šioje sanatorijoje nėra kompensuojama, nes ji specializuojasi kitose, ne plaučių bei neurologijos, srityse).
„Mes matome ir girdime jų nusiskundimus. Tiesiog atėjo pasveikęs žmogus į darbą, bet jį kankina didžiulis mieguistumas, jis „iškrenta“ prie stalo, naktimis nemiega“, – pavyzdį pateikė ji.
Vienam pacientui po kurio laiką esą prasidėjo net haliucinacijos. Kitai, persirgus koronavirusu, pradėjo gausiai slinkti plaukai.
„Tokia klastinga ir sunkiai prognozuojama liga – nusiskundimų yra įvairiausiose organizmo sistemose. Persirgę koronavirusu lieka produktyviai nedarbingi arba darbingi iš dalies. Tai sudėtinga ir jiems, ir ekonomikai. Ir kai turime tokius persirgusių skaičius, tai bus artimos ateities sveikatos ir ekonomikos problemos“, – komentavo ji.
Persirgę koronavirusu lieka produktyviai nedarbingi arba darbingi iš dalies, tai sudėtinga ir jiems, ir ekonomikai.
Gydytoja apgailestavo, kad dėl psichinių sutrikimų po COVID-19 sukeltos ligos, kompensacijos reabilitaciniam gydymui gauti bent kol kas negalima.
Kam priklauso reabilitacija sanatorijoje?
Kaip 15min komentavo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus vyr. specialistė Elita Radkevič, stacionarinę reabilitaciją gali gauti pacientai, kurie ne vėliau kaip prieš tris mėnesius COVID-19 ligą gydėsi stacionare (ligoninėje), bei jų liga komplikavosi pneumonija su liekamaisiais ligos požymiais (varginantis dusulys, nuovargis, silpnumas, skausminis sindromas ir kt. simptomai).
Reabilitacijos trukmė – 20 dienų.
Ambulatorinę reabilitaciją gali gauti tie pacientai, kurie ne vėliau kaip prieš tris mėnesius gydėsi stacionare. Be to, tie, kuriems yra nustatytas pokovidinis sindromas su liekamaisiais simptomais.
Pasak E.Radkevič, pacientai, kurie jau yra paleisti iš ligoninės, dėl kompensuojamos reabilitacijos turi kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Anot specialistės, pacientai, kurie koronavirusą gydėsi namuose ir jaučia pokovidinio sindromo požymius, gali gauti reabilitacijos pirmojo etapo ambulatorines paslaugas, kurių metu skiriama iki 25 nemokamų procedūrų.
„Tuo atveju, jeigu gydytojas, reabilitologas mato poreikį skirti ir toliau ambulatorinę arba stacionarinę reabilitaciją, pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą, gali siuntimą stacionarinei reabilitacijai gauti išimties tvarka“, – pažymėjo ji.
E.Radkevič teigimu, kol kas pacientų, besikreipiančių dėl šių paslaugų, skaičius yra nedidelis, nes jiems ir šeimos gydytojams trūksta informacijos, nemažai gydytojų nežino apie sveikatos apsaugos ministro naujai priimtą įsakymą.
Žadama dėl viešinimo tartis su savivaldybių bei sveikatos priežiūros įstaigų atstovais.
Konkretus į reabilitacijos klinikas siunčiamų pacientų skaičius nenumatytas, todėl vadinamųjų „kelialapių“ į sanatorijas kiekis – neribojamas.
