Atsižvelgdama į tai, taryba penktadienį nesvarstys prezidentės dekreto dėl patarimo atleisti G.Viederį, tačiau numatoma svarstyti klausimą dėl drausmės bylos jam kėlimo.
15min.lt šaltinio teigimu, G.Viederis atsistatydinimo pareiškimą ketvirtadienį parašė patyręs politinį spaudimą tai padaryti. Teigiama, kad ketvirtadienį apie 11 val. Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius gavo žinutę iš prezidentės Dalios Grybauskaitės.
„Žinutė nebuvo kategoriška, tačiau ji paleido visą mechanizmą. G.Kryževičius pareikalavo G.Viederio iki 16 val. atnešti pareiškimą“, – teigė šaltinis.
Pats G.Viederis atsistatydinti neketino, nes savo kaltės neįžvelgia. Nors viešai su žiniasklaida teisėjas nekalba, jis įsitikinęs, kad sprendimą gruzino Givio Gordelazdės byloje priėmė teisingą.
Ketvirtadienį prieš 16 val., šaltinio duomenimis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) patalpose įvyko šio teismo ir Teisėjų tarybos pirmininko G.Kryževičiaus susitikimas su G.Viederiu, kuriame dalyvavo ir prezidentės vyriausioji patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė, Vilniaus apygardos teismo pirmininkas Vytautas Zelianka.
G.Kryževičius pareikalavo G.Viederio iki 16 val. atnešti pareiškimą, – teigė šaltinis.
„G.Kryževičius pasakė, kad jis nenori pyktis su prezidente ir kad G.Viederis yra jo rankose dabar ir, jeigu G.Viederis neatsistatydins, turės atsistatydinti pats G.Kryževičius, nes jis esą negali vadovauti tokiai savivaldai, kuri užsiima savigyna. Buvo liepta parašyti pareiškimą. G.Viederiui buvo pasakyta, kad jo atsistatydinimas reikalingas politiniais motyvais“, – pasakojo šaltinis.
G.Viederis 16 val. buvo priverstas ranka parašyti prašymą būti atleidžiamas iš pareigų. Paprastai tokie prašymai rašomi kompiuteriu.
Praėjus kelioms minutėms po 16 val. prezidentė, kuri tuo metu viešėjo Briuselyje, jau buvo pasirašiusi dekretą, kuriuo kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo G.Viederio atleidimo iš pareigų savo noru.
Tiesa, G.Viederis vakare „atsikvošėjęs“ savo prašymą būti atleistu atsiėmė. Šiandien ryte šis jo raštas perduotas prezidentei.
Primename, kad G.Viederis teismo salėje paleido per Europolo koordinuotą operaciją Vilniuje praėjusią savaitę sulaikytą gruzinų tautybės Rusijos pilietį Givį Gordeladzę, kuris po to dingo.
Prokuratūra kreipėsi į teismą su prašymu suimti G.Gordeladzę, tačiau teisėjas G.Viederis atmetė prašymą suimti tarptautinio masto organizuotų nusikaltėlių vadeivą, ieškotą visoje ES.
G.Viederis savo sprendimą motyvavo tuo, kad įtariamasis yra ligotas, pagyvenęs ir 65 metų. G.Gordeladzei buvo skirtas 30 tūkst. litų užstatas ir mėnesį namų arešto.
Po tokio sprendimo prokuratūra iš karto parašė skundą Vilniaus apygardos teismui, kuris panaikino teisėjo G.Viederio nutartį ir nurodė G.Gordeladzę suimti.
 |
| Vyginto Skaraičio/BFL nuotr./Dalia Grybauskaitė ir Gintaras Kryževičius |
G.Gordeladzė vėl ieškomas visoje Europoje. Lietuvoje jo rasti kol kas nepavyko.
Papildyta 13.07 val. Penktadienio popietę Nacionalinėje teismų administracijoje surengta speciali trumpa spaudos konferencija, kurios metu Teisėjų tarybos pirmininkas G.Kryževičius pateikė savąją šių įvykių versiją.
Anot G.Kryževičiaus, jokio spaudimo iš D.Grybauskaitės komandos jis nepatyrė, su prezidentūros atstovais teisėjo G.Viederio karjeros klausimais apskritai nesitarė.
Tiesa, Teisėjų tarybos pirmininkas pripažino, kad G.Viederis atsistatydinimo pareiškimą jam įteikė prieš 16 val. G.Kryževičius taip pat pasakojo, kad negalėdamas pats nuvežti pareiškimo į prezidentūrą, jis paskambino R.Svetikaitei ir ši, pakeliui į renginį, kuriame dalyvavo ir G.Kryževičius, užsuko dokumento paimti.
G.Kryževičius prisipažino, kad G.Viederio nutartis dėl įtariamojo paleidimo jį pribloškė.
Jis pasakojo, kad ketvirtadienį 11 val. susitiko su G.Viederiu ir Vilniaus apygardos teismo pirmininku V.Zelianka aptarti, kokiais teisiniais argumentais rėmėsi teisėjais priimdamas sprendimą. Pasak G.Kryževičiaus, jokie kiti asmenys šiame susitikime nedalyvavo. Susitikime G.Viederis, pasak Teisėjų tarybos pirmininko, paaiškino, kad suėmimo neskyrė dėl to, kad sulaikytasis sunkiai serga, turi įmonę, dirba.
„Šitie dalykai man, kaip teisėjui, sukėlė natūralų nusistebėjimą. Tokie dalykai, kai Europolas ir mūsų teisėsaugos institucijos ieško asmens už sunkius nusikaltimus, vis tiek leido teisėjui lengva ranka netaikyti griežčiausios kardomosios priemonės“, - kalbėjo G.Kryževičius.
Pasak jo, G.Viederis turėjo pats rodyti daugiau iniciatyvos ir, jei prokuratūros pateikti įrodymai pasirodė per menki, prašyti juos papildyti. To, pasak G.Kryževičiaus, teisėjas nepadarė, todėl Teisėjų taryba, įvertinusi visus bylos duomenis, vėliau spręs, ar vertėtų G.Viederiui kelti drausmės bylą.
Teisėjų tarybos vadovas jau dabar vertina šį procesinį veiksmą kaip G.Viederio aplaidumą, galimą teisėjo vardo pažeminimą. G.Kryževičius neslėpė asmeniškai G.Viederiui pasakęs, kad susiklosčiusi situacija gali sukelti neigiamą prezidentūros reakciją.
„Aš pasakiau, kad, mano požiūriu, toks aplaidumas vertinamas pagal Teismų įstatymą kaip teisėjo vardą žeminantis poelgis ir paminėjau, kad neatmetama tokia galimybė, jog prezidentė į tai reaguos dekretu dėl Teisėjų tarybos patarimo atleisti jį kaip pažeminusį teisėjo vardą“, - pripažino G.Kryževičius.
Teisėjų tarybos pirmininkas teigė, kad G.Viederis teiravosi, kokie galimi kiti sprendimai. G.Kryževičius pripažino pataręs teisėjui pasitraukti iš pareigų pačiam.
G.Kryževičius pripažino, kad keli LAT teisėjai bandė jį įtikinti, kad jo elgesys yra netinkamas ir dėl procesinių sprendimų teisėjai negali būti persekiojami.
Kodėl prašymą atleisti jį iš pareigų parašęs G.Viederis netrukus persigalvojo, G.Kryževičius teigia nežinantis.
