Mirčių – ir po 40 per parą
Spalio 28-ąją Statistikos departamentas paskelbė, kad ankstesnę parą nuo COVID-19 mirė 34 žmonės. Atrodo, tai net nebuvo juodžiausia diena pastarąjį mėnesį: po trijų dienų mirė net 36 pacientai.
Bet nei vieni, nei kiti duomenys nebuvo galutiniai – atnaujintais Statistikos departamento duomenimis, spalio 30-ąją būta 42 mirčių. Ankstesnis skaičius išaugo dar labiau – iki 44.
Jis – didžiausias ne tik per pastarąjį mėnesį, bet ir nuo šių metų pradžios. Pastarąjį kartą daugiau mirčių per vieną parą – 51 – buvo užfiksuota sausio 2 d.
Nors kasdieniuose oficialiuose statistikų pranešimuose tokių duomenų nebuvo, per pastarąjį mėnesį net penkias dienas užgeso po daugiau nei keturias dešimtys gyvybių. Be minėtų, lapkričio 2-ąją, 3-ąją ir 9-ąją mirė po 41 pacientą.
Buvo 13 dienų, kai mirė po 30 ar daugiau žmonių. Tik dvi dienas mirusiųjų buvo mažiau nei po 20.
Lietuvių nacionalinis požiūris: jei esu sveikas, gerai jaučiuosi, nėra ko eiti pas gydytoją.
Departamentas, kasdien ryte skelbiantis praėjusios paros COVID-19 skaičius, nuolat pabrėžia, kad šie naujai užsikrėtusiųjų ir nuo COVID-19 mirusiųjų skaičiai yra preliminarūs. Po keleto dienų užėjus į jo tinklalapį, paprastai matomi gerokai didesni mirčių skaičiai.
Naujausiais duomenimis, nuo spalio 13-osios koronavirusas pasiglemžė mažiausiai 969 gyvybes.
Taip pat skaitykite: Mirčių nuo COVID-19 statistika – šokiruojanti: tikrieji skaičiai paaiškėja po kelių dienų
Iš viso nuo pandemijos pradžios, kaip rodo statistika, nuo COVID-19 mirė 6 293 žmogus. Taigi kone kas septintas iš jų mirė pastarąjį mėnesį, šaliai išgyvenant ketvirtąją infekcijos bangą.
Kaltas amžius ir kitos ligos
Kodėl statistika – vėl tokia neraminanti? Juk daugiau mirčių buvo fiksuojama tik metų sandūroje, kai šalies dar nebuvo apėmusi SARS-CoV-2 delta atmaina, o vakcinos nuo šio viruso dar nebuvo prieinamos visiems?
Vilniaus universiteto profesorius A.Ambrozaitis suskubo patikinti, kad išaugusio mirštamumo nereikėtų sieti nei su skiepais, nei su delta variantu. Anot jo, delta atmaina yra tik labiau užkrečiama, bet didesniu užsikrėtusiųjų mirštamumu ji nepasižymi.
Infektologas atkreipė dėmesį, kad anksčiau į ligonines patekdavo apie 20 proc. susirgusiųjų, dabar – tik apie 10 proc. Be to, dabar hospitalizuojama gerokai daugiau jaunesnio amžiaus žmonių, bet miršta ir toliau daugiausia vyresnieji, ypač – tie, kurie nepasiskiepijo.
„Lietuvoje apie 30 proc. populiacijos atsisako skiepytis, – portalui 15min kalbėjo A.Ambrozaitis. – Labai didelė galimybė jiems susirgti ir patekti į ligoninę.
Mūsų žmonės taip pat turi daug gretutinių ligų, palyginti, pavyzdžiui, su švedais, kurie labiau rūpinasi savo sveikata.
Lietuvių nacionalinis požiūris: jei esu sveikas, gerai jaučiuosi, nėra ko eiti pas gydytoją. Lietuviai piktybiškai nedalyvauja profilaktinėse valstybės finansuojamose programose, skirtose išvengti krūties, prostatos vėžio.
Visa tai susiveda į tai, kad mūsų populiacija turi daug šalutinių ligų. Tai irgi sunkina koronaviruso infekcijos situaciją, lemia, kad miršta daugiau žmonių.“
Pašnekovo žodžiais, kuo daugiau žmonių užsikrečia ir suserga, tuo daugiau patenka į ligoninę ir tuo daugiau miršta. Bet dauguma mirštančiųjų būna nepasiskiepiję.
Tie, kurių gyvybės užgęsta net ir sulaukus vakcinos, dažniausiai būna imunodeficitinės būklės ar gaunantys imunosupresinį gydymą, kai imuninė sistema vaistais slopinama dėl kitų ligų. Pavyzdžiui, po transplantacijos, kad organizmas neatmestų naujo organo, skiriami prednizolonas ar metotreksatas slopina imuninę sistemą. Vakcina šiuos pacientus gali mažai veikti.
Gyvenimo totalitarizme rezultatas?
„Ir vėl viskas sueina į tai, kad vakcina veikia, tai akivaizdu, – kalbėjo medikas. – Kadangi mums nepavyko įtikinti tų 30 proc. žmonių, reikia imtis griežtų priemonių, ką jau padarė Seimas, atmetęs prezidento veto. Jie turi pasirinkti: arba skiepytis, arba mokėti savo pinigėlius už testus.
Yra duomenų: pasiskiepijus yra penkiskart mažesnė rizika susirgti, 10 kartų mažesnė rizika patekti į ligoninę, 25 kartais mažesnė rizika numirti.
Tai nėra prievartinis skiepijimas, jie turi pasirinkimą. Valstybė negali pataikauti šitiems žmonėms, kurie sukelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir kurie griauna mūsų valstybę, mūsų visuomenę. Visuomenės interesas šiuo atveju yra aukščiau už egoistines asmens teises.
Yra duomenų: jei esi pasiskiepijęs, yra penkiskart mažesnė rizika susirgti, 10 kartų mažesnė rizika patekti į ligoninę, 25 kartais mažesnė rizika numirti. Tai įrodyta moksliniais tyrimais. Šita vakcina skirta ne sergamumui mažinti, o kad žmogus nesirgtų sunkia forma, nepatektų į reanimaciją ir nenumirtų.
Tenka tik apgailestauti, kad tiek daug miršta, bet tegul tai gula ant žmonių, kurie nevykdo pilietinės pareigos pasiskiepyti, sąžinės, kurie galvoja, kad jų egoizmas yra aukščiau už visuomenės interesą. Kol jie šito nesupras, negalėsime pabaigti pandemijos.“
A.Ambrozaičio teigimu, mokame didžiulę kainą už žmonių tikėjimą sąmokslo teorijomis, o ne ekspertais, medikais ar valstybe. Jie esą įsitikinę, kad niekuo nereikia tikėti, nes viskas yra melas ir apgaudinėjimas.
„Tai yra, man atrodo, 50 metų buvimo totalitarinėje valstybėje rezultatas, – samprotavo profesorius. – Mes 50 metų gyvenome kreivų veidrodžių karalystėje, kur buvo viena kalbama, kita galvojama, trečia daroma.
Mažiausiai skiepijasi Rytų ir Vidurio Europa, kuri buvo socialistiniame lageryje. Matyt, buvimas totalitarinėje valstybėje turi reikšmės, veikia žmonių mentalitetą. Dabar kenčiame nuo tų žmonių.“
Tenka tik apgailestauti, kad tiek daug miršta, bet tegul tai gula ant žmonių, kurie nevykdo pilietinės pareigos pasiskiepyti, sąžinės.
Daug kalbama apie vakcinų efektyvumą, saugant nuo sunkaus susirgimo COVID-19, mažėjančią galimybę numirti ir itin mažą tikimybę mirti dėl skiepo. Gal verta apversti aukštyn kojomis ir atkreipti dėmesį į didėjančią hospitalizacijos bei mirties tikimybę nepasiskiepijus?
Infektologas citavo medikus, kad 80 proc. hospitalizuotų pacientų yra nepasiskiepiję, kas dešimtas iš patenkančiųjų į ligoninę atsiduria intensyvios terapijos skyriuje.
„Įsivaizduokite: jei jie būtų paskiepyti, kaip sumažėtų krūvis ligoninėms, reanimacijai… Gydytojai nebeturi vietų. Kiekviena mirtis yra didžiulis nuostolis.
Tai (nesiskiepijimas – red. past.) – antivalstybinė veikla, mūsų BVP mažėja, jei darbingas žmogus miršta. Jis galėtų padėti mūsų ekonomikai, bet mirė… Trauma ne tik šeimai, bet ir valstybei. Tai yra neatsakinga. Sakyčiau, turėtų būti kokia nors atsakomybė, gal net baudžiamoji.
Mūsų Vyriausybė dar labai švelnias priemones taiko. Matyt, dairomės į rinkėjus, politikai bijo elgtis griežtai, bet pagaliau Seimas išdrįso padaryti gana ryžtingą žingsnį. Manau, kad turės efektą, nes įtikinti jau neįmanoma, reikia griežtų priemonių.“
