Portalas 15min pristato vieno svarbiausių Lietuvos verslo gigantų struktūrą, istoriją ir primena keletą skandalų, į kuriuos dar iki galimai politikams suteiktų kyšių jau buvo įsipainojęs koncernas.
Nuo investicinės bendrovės iki „Alitos“ įsigijimo
Oficialiame „MG Baltic“ puslapyje pažymima, kad bendrovės istorija prasidėjo dar pirmaisiais Nepriklausomybės metais. 1992 m. buvo įkurta investicinė bendrovė „Investicijos fondas“, kuri valdė daugiau kaip 10 įmonių kontrolinius ir 30 įmonių dalinius akcijų paketus, nekilnojamojo turto objektus.
Koncernui dabar priklausanti įmonė „Mineraliniai vandenys“ savo veiklą pradėjo 1993 metais. 1995 metais „Mineralinių vandenų“ įmonių grupė sujungta į „Minvistos“ holdingą, vėliau pervadintą didmeninės prekybos ir prekybos paslaugų įmonių grupe „MV Baltic“.
Taip pat 1993 metais, privatizavus Valstybinę drabužių prekybos bazę, įkurta akcinė prekybos bendrovė „Apranga“. Vėliau, prijungiant įkurtas ir įsigytas kitas įmones, buvo suformuotas investicinis holdingas „Ifanta“.
1995 metais buvo įsteigta prekybos sistema „Troja”. Vėliau ji su kitomis nekilnojamojo turto įmonėmis sujungta į nekilnojamojo turto holdingą „MG Valda“.
2000 metais visų šių krypčių įmonių grupės buvo sujungtos – įkurtas koncernas „MG Baltic“.
2003 m. „Ifanta“ tapo „MG Baltic Investment“, „MV Baltic“ – „MG Baltic Trade“. Taip pat šiais metais „Mineraliniai vandenys“ vykstant privatizacijai įsigijo alkoholio gamybos įmonę „AB Stumbras“, o „MG Baltic Investment“ investavo į LNK TV akcijas.
2005 m. „MG Baltic“ nusprendė koncentruoti veiklą į penkis sektorius – mažmeninę prekybą, nekilnojamąjį turtą, žiniasklaidą, plataus vartojimo prekių prekybą bei paskirstymą ir alkoholio gamybą. Koncernas pardavė jam priklausiusias bendroves, veikiančias kituose verslo sektoriuose.
2006 m. „MG Baltic Investment“ įsigijo statybos bendrovę „Mitnija“, o į Lietuvos interneto žiniasklaidą įžengė naujas naujienų tinklalapis – „Alfa.lt“.
2007 m. bendrovė „Mineraliniai vandenys“ įsteigė arba įsigijo dukterines įmones: Latvijoje – „MV Latvia“, Estijoje – „MV Eesti“, Lenkijoje – „MV Poland“. 2007-asiais suformuota ir UAB „MG Baltic Media“ įmonių grupė. Holdingo pagrindą sudarė UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir UAB „Alfa Media“.
2014 m. UAB „Mineraliniai vandenys“ įsigijo įmonių grupę „Alita“.
„Rinka ir ekonomikos sritys, kuriose dirba koncerno įmonės, nepaisant šių politinių įtampų tarp Rytų ir Vakarų, atrodo labai solidžiai ir perspektyviai. 2015 m. „MG Valda“ masyviai investavo į gyvenamąją statybą, „Aprangos“ grupė tradiciškai plečia ir atnaujina parduotuvių tinklą Baltijos šalyse. Geriausią rezultatą sugeneravusi „MV Group“ ne tik aktyvi rinkodaros, produktų atnaujinimo, eksporto plėtros srityse, bet ir viena grupės įmonių – „Anykščių vynas“ – pasiekė gerų rezultatų obuolių koncentrato rinkoje. Geriausius rezultatus per 7 metus pasiekė LNK grupė, užėmusi rinkos lyderio pozicijas. Praėję metai nebuvo sėkmingiausi „Mediafon“ ir „Mitnijai“, bet įdirbis ir perspektyvos 2016 m. numatomos“, – taip dabartinę „MG Baltic“ situaciją oficialiame koncerno interneto puslapyje pristato Darius Mockus.
„MG Baltic“ struktūra – kartu nuo pačios pradžios
Koncernas 2015 m. veikė šešiuose veiklos sektoriuose, valdė 72 įmones ir uždirbo 539 mln. eurų pardavimo pajamų. Koncerno puslapyje skelbiama, kad 2015 m. jo įmonės į valstybės biudžetą sumokėjo 213 mln. eurų.
Koncerno veiklos sritys – mažmeninė prekyba drabužiais („Aprangos“ grupė), didmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais bei tabako gaminiais („Mineraliniai vandenys“), alkoholinių gėrimų gamyba „Stumbras“, „Alita“, „Anykščių vynas“), žiniasklaida ir telekomunikacijos (LNK grupė, „Alfa Media“, „UPG Baltic“, „Mediafon“), nekilnojamojo turto valdymas ir plėtra („MG Valda“) bei statyba („Mitnija“).
„MG Baltic“ koncernui priklauso trys įmonių grupės. Koncerno valdymo struktūrą galite matyti žemiau.
„MG Baltic Trade‘‘ – koncerno holdingas, kontroliuojantis alkoholio gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei logistikos paslaugų įmonių grupę. Holdingas įkurtas 2000 metais.
Holdingo „MG Baltic Investment“ veikla apima tris sektorius – mažmeninės prekybos drabužiais Baltijos šalyse („Aprangos“ grupė), statybos („Mitnija“) bei žiniasklaidos ir telekomunikacijų („MG Baltic Media“ holdingas, kuriam priklauso LNK, UPG, „Alfa Media“ ir „Mediafon“). Holdingas įkurtas 1995 metais.
„MG Valdos“ holdingas valdo „Teniso pasaulio“ grupę ir dar 15 nekilnojamojo turto veikla užsiimančių bendrovių.
„MG Baltic“ koncerno vadovas – Darius Mockus. Koncernas turi tris viceprezidentus – šiuo metu sulaikytą Raimondą Kurlianskį, Artūrą Listavičių ir Rolandą Vingilį. Kiti valdybos nariai – Ekonomikos ir finansų direktorius Vidas Lazickas, Romanas Raulynaitis bei IT ir pirkimų direktorius Marijus Strončikas.
Visi valdybos nariai vadovaujančias pareigas „MG Baltic“ bei koncerno pirmtakėse užima jau seniai. Štai R.Kurlianskis kartu su D.Mockumi yra nuo bendrovės „Investicinis fondas“ įkūrimo pradžios 1992 m., A.Listavičius dar 1994 m. tapo UAB „Mineraliniai vandenys“ direktoriumi, R.Vingilis nuo 1996 m. vadovavo vėliau „MG Valda“ tapusiai „Trojai“, V.Lazickas nuo 1996 m. yra UAB „Minvista“ vyriausiasis finansininkas. Vėliausiai prie „MG Baltic“ iš valdybos prisijungė R.Raulynaitis – jis koncerno teisės reikalų direktoriumi tapo 2000 m.
Sunkios D.Mockaus ir T.Karoso skyrybos
Verslininkas Tadas Karosas XX a. paskutiniame dešimtmetyje buvo vienas pagrindinių D.Mockaus partnerių. Jie kartu valdė bendrovę „Minvista“. Jai priklausė „Mineraliniai vandenys“, „Trojina“, kosmetikos bendrovė „Sarma“, viešbutis ir restoranas Palangoje „Šachmatinė“ bei kitos bendrovės. Be to, 1994 m. T.Karosas įkūrė didžiausią Baltijos šalyse restoranų tinklą „Čili Holdings“ (dabar – „Čilija“).
2000 m. tarp verslininkų prasidėjo karas – jie nutarė skirtis ir nepasidalijo turto. Verslininkai bylinėjosi aštuonis mėnesius. Galiausiai visos T.Karoso turėtos „Minvistos“ akcijos – 29,5 proc. – perėjo D.Mockui. T.Karosui atiteko „Sarmos“ kontrolinis akcijų paketas, „Šachmatinė“ ir kiti nekilnojamojo turto objektai.
Štai ką „Verslo žinioms“ apie turto dalybas su D.Mockumi yra kalbėjęs T.Karosas: „Kai atėjo laikas dalinti tą turtą, jis pasirodė esąs Mockaus rankose. Nesileisdamas į detales galiu pasakyti, kad dalybos tokiomis aplinkybėmis buvo savotiškos: Mockus davė tai, ką manė galįs duoti, ko jam nelabai reikėjo. (...) Ačiū tam Mockui, geras žmogus, kad nors tiek davė, o juk galėjo ir visai neduoti – bent jau tokia galimybė buvo visiškai realiai jų svarstoma. Kaip vertinti pasidalintą turtą? Prieš dalybas su Mockumi mes buvome maždaug lygūs, vienodo turtingumo partneriai, taip vadinamu 50/50 paritetu, išskyrus, kad drabužių prekybos tinklas „Apranga“ buvo jo, o restoranų „Čili“ tinklas mano. O po to pasidarė tai, kas yra dabar.“
Tuo tarpu D.Mockus apie šias skyrybas sakė: Kai išsiskyrėme su akcininku, mes buvome trys partneriai. Atsidalinę turtus norėjome tvarkingai išsiskirstyti, bet paskui vienas mūsų partnerių (T.Karosas) nusprendė, kad kai kuriuos paspaudęs gali padaryti sau gerokai palankesnę skyrybų baigtį“. Šią D.Mockaus citatą galima rasti Dailiaus Dargio knygoje „13 tamsaus lietuviško verslo paslapčių“.
T.Karoso ir D.Mockaus skyrybas lydėjo ir dar vienas skandalas. 2000 m. sausio 20 d. mįslingomis aplinkybėmis mirė kartu su D.Mockum ir T.Karosu dirbęs verslininkas Arūnas Grigas, D.Mockaus jaunystės laikų bičiulis. A.Grigas mirė savo namuose, tiesiog eidamas į vonią praustis. Pirminės ekspertų išvados teigė, kad A.Grigas mirė apsinuodojęs etilenglikoliu – pagrindine automobilių aušinimo skysčio dalimi.
Dėl įtariamo nunuodijimo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą. D.Mockus ir T.Karosas buvo apklausti.
Vėliau bylą perėmė Vilniaus apygardos prokuratūros vadovai. Nuspręsta ekshumuoti A.Grigo palaikus ir atlikti pakartotinę ekspertizę. Šįkart ji buvo atliekama ir Kijeve. Ir tada nuspręsta, kad A.Grigas mirė natūralia mirtimi. Kalbėta, kad verslininko vidaus organai buvo supainioti su tą pačią dieną į lavoninę iš gatvės atvežto asocialaus asmens vidaus organais. Neva būtent jis mirė apsinuodijęs etilenglikoliu – ne A.Grigas.
Kaltinimai bendradarbiaujant su Rusijos saugumo tarnybomis
2007 m. pabaigoje tuometinis „VP Grupės“ akcininkas Žilvinas Marcinkevičius Lietuvos televizijos laidoje „Forumas“, kurioje buvo kalbama apie trukdymą nacionalinio investuotojo LEO LT kūrimui, pareiškė turintis faktų apie D.Mockaus „bendradarbiavimą su Rusijos saugumo tarnybų rezidentais“. Vėliau Ž.Marcinkevičius tikino esąs pasiruošęs apginti išsakytus faktus apie D.Mockų.
D.Mockus dėl šių pasisakymų kreipėsi į teismą. Teisme Ž.Marcinkevičius nurodė, kad jo nuomonę suformavo publikacijos „Kauno dienoje“, „Respublikoje„, „Verslo žiniose“ bei „Lietuvos ryte“. Teismas neįpareigojo Ž.Marcinkevičiaus paneigti išsakytų teiginių, nuspręsdamas, kad Ž.Marcinkevičiaus išsakyti žodžiai išties tebuvo jo nuomonė.
Vis dėlto 2009 m. „VP Grupės“ vadovas Nerijus Numavičius oficialiai atsiprašė D.Mockaus dėl Ž.Marcinkevičiaus žodžių.
„2007 m. lapkričio mėnesį buvęs VP Grupės viceprezidentas Žilvinas Marcinkevičius žiniasklaidoje paskleidė melagingą informaciją, jog nacionalinio investuotojo [„Leo LT“] žlugdymo planai buvo rengti koncerne „MG Baltic“, bei apkaltino D. Mockų bendradarbiavimu su užsienio valstybių slaptųjų tarnybų rezidentais Lietuvoje.
VP Grupės vardu atsiprašau asmeniškai Dariaus Mockaus, jo šeimos, partnerių ir „MG Baltic“ koncerno darbuotojų už VP Grupei atstovavusio asmens poelgį“, – skelbta atsiprašymo laiške, išspausdintame didžiausiuose šalies dienraščiuose.
„Stumbro“ privatizacijos istorija: galai, vedantys į Prezidentūrą
2003 m. „MG Baltic“ priklausantys „Mineraliniai vandenys“ siekė privatizuoti bendrovę „Stumbras“, tuo metu dar valdytą valstybės. Už 91,95 proc. „Stumbro“ akcijų paketą bendrovė pasiūlė 152 mln. litų. Pagal šį kriterijų ji atsiliko nuo „Latvijas Balzams“ ir jos vadovo Jurio Gulbio vadovaujamo konsorciumo, kuris už 91,95 proc. „Stumbro“ akcijų paketą pasiūlė 158 mln. litų. Konkurse dalyvavo ir „Bennet Distributors“, kuris už privatizuojamos bendrovės akcijas siūlė 149 mln. litų ir 20 mln. litų investicijų.
Tačiau privatizacijos procesą prižiūrėjęs Valstybės turto fondas rezultatų skelbimo dieną latvių konsorciumą pašalino iš teisėsaugos institucijų gavęs informacijos apie jo nepatikimumą. „Latvijas Balzams“ savininkė tuo metu buvo Rusijos įmonė S.P.I.
2003 m. spalį Valstybės turto fondas pasirašė su bendrove „Mineraliniai vandenys“ „Stumbro“ pirkimo ir pardavimo sutartį, pagal ją pirkėjas įsipareigojo sumokėti 152 mln. litų ir per 3 metus į įstatinį kapitalą investuoti 40 mln. litų.
Latviai pareikalavo panaikinti konkurso rezultatus ir kreipėsi į teismą, bet ieškiniai buvo atmesti. Į teismą kreipėsi ir kita konkurso pralaimėtoja „Bennet Distributors“, prašydama panaikinti privatizavimo konkurso rezultatus. Tačiau šis kreipimasis taip pat rezultatų nedavė.
Vykstant „Stumbro“ privatizavimo procesui, nušalinto prezidento Rolando Pakso visuomeniniu patarėju ekonomikos klausimais buvo Valdas Sutkus, prieš tai buvęs „MG Baltic“ korporatyvinių reikalų direktoriumi. Todėl atsirado manančių, kad suinteresuota sėkminga „MG Baltic“ privatizavimo proceso baigtimi galėjo būti ir Prezidentūra. Tačiau tai taip ir liko tik įtarimais.
76 mln. litų vertės savižudybė
2010 m. iš gyvenimo pasitraukė ilgus metus „MG Baltic“ priklausančiai statybų bendrovei „Mitnija“ vadovavęs kaunietis Antanas Gureckis. 2010 m. pradžioje akcininkų sprendimu vyras buvo pašalintas iš įmonės valdybos.
Jis ne tik vadovavo įmonei: jam priklausė 10 proc. bendrovės akcijų. 2006 metais „MG Baltic Investment“ nupirko 100 proc. „Mitnijos“ akcijų, bet A.Gureckis, pasinaudodamas numatyta galimybe, 2008 metų pradžioje dešimtadalį akcijų iš koncerno įmonės atpirko.
Advokatas Arūnas Bauža po savižudybės BNS teigė, kad „MG Baltic Investment“ A.Gureckiui nuolat darė spaudimą, įmonė kaltino jį neefektyviu bendrovės valdymu, nors visi esminiai „Mitnijos“ sprendimai buvo priimami tik su valdybos žinia ir patvirtinimu.
„MG Baltic Investement“ iš Antano Gureckio našlės Violetos Gureckienės pareikalavo 76 mln. litų.
„MG Baltic Investement“ ieškinį ilgamečio „Mitnijos“ savininko ir vadovo šeimai grindė neefektyviu A.Gureckio valdymu.
Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad reikalavimai – nepagrįsti ir vietoj „MG Baltic Investement“ reikalautų 76 mln. Lt šiai tepriteisė 600 tūkst. litų.
„Teismas atsižvelgė į bylos metu mūsų išdėstytus motyvus, taip apsaugodamas skaudžią netektį patyrusią Gureckių šeimą nuo didesnių praradimų. Svarbiausias motyvas – kad A.Gureckis, UAB „Mitnija“ įkūrėjas ir ilgametis jos vadovas, prižiūrimas koncerno „MG Baltic“ deleguotų valdybos narių, negalėjo būti jam priskiriamų milijoninių nuostolių sukėlėju”, – tada sakė Gediminas Baublys, V.Gureckienei byloje atstovavusios advokatų profesinės bendrijos „NORDIA BAUBLYS & Partners“ partneris.
„MG Baltic“ savo ruožtu teigė, kad „teismas konstatavo, jog Antanas Gureckis pažeidė bendrovės vadovo pareigą veikti rūpestingai ir atidžiai, pirko bendrovei nereikalingą turtą ir neteisėtai išmokėjo bendrovės lėšas asmenims už paslaugas, kurių realiai bendrovė negavo. Kitaip tariant, teismo sprendimu buvo patvirtinta, kad Antanas Gureckis savo neteisėtais veiksmais padarė įmonei žalą“.
Bylinėjimąsi „MG Baltic“ tęsė. Galiausiai „MG Baltic“ iš V.Gureckienės pavyko prisiteisti dar 5,586 mln. litų žalos atlyginimo bei palūkanų.
Akcininkų konflikto metu „Mitnijos“ būklė buvo prasta, tačiau kai teisminės kovos baigėsi, bendrovė atsigavo ir šiuo metu yra viena sėkmingiausiai dirbančių ir turi itin daug didelių objektų.
Dosniai rėmė įvairias partijas
Koncernas stengėsi palaikyti gerus ryšius su daugeliu šalies politinių partijų. Koncerno prezidentas D.Mockus, aistringas teniso gerbėjas ir dosnus šios sporto šakos rėmėjas, pažintis su įtakingais politikais mezgė bei puoselėjo ir teniso aikštyne.
Koncerno viceprezidentas R.Kurlianskis, dabar įtariamas Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos palankumą pirkęs kyšiais, anksčiau su politikais turėjo ir civilizuotų santykių.
„MG Baltic“ koncerno įmonės daug metų solidžiomis sumomis rėmė daugelį šalies politinių partijų.
2011 m., paskutiniais metais, kuomet juridiniai asmenys galėjo skirti lėšas partijoms, „MG Baltic Media“ partijoms iš viso paaukojo 160 tūkst. litų. Po 40 tūkst. litų skirta TS-LKD ir partijai „Tvarka ir teisingumas“, 35 tūkst. litų – Lietuvos socialdemokratų partijai, 25 tūkst. – Lietuvos žaliųjų sąjūdžiui, 20 tūkst. litų – Liberalų ir centro sąjungai.
