Kauno Rotušės aikštėje prasidėjo rekonstrukcijos darbai, o vykdant žemės darbus saugomose istorinėse teritorijose, privaloma atlikti archeologinius tyrimus. Tad pagal parengtą projektą čia jau nuo birželio darbuojasi archeologai. Jų tyrinėjimų plotas apima 4 tūkst. kv. m.
Pasak S.Sprindžio, iki šiol Rotušės aikštėje darbavosi 3 atestuoti archeologai ir jų archeologinių tyrimų komanda – apie 20 žmonių.
Iš pradžių tyrinėtos vietos, kur buvo numatyta tiesti inžinerinius tinklus, vėliau keltasi į pačią aikštės centrinę dalį. Ten yra išlikusių buvusio užstatymo liekanų, taip pat jau seniau atrasta vaško lydymo krosnių.
„Atsižvelgiant į ankstesnių rekonstrukcijos darbų Kaune patirtį, kai ateina kartu ir rangovai, ir archeologai, ir pastarieji ima lėtinti rekonstrukcijos darbus, šįkart nuspręsta, kad pirmiausiai darbuosis archeologai, o vėliau – rangovai. Sveikinu tokį sprendimą – nelipame vieni kitiems ant galvų, visos pusės galime kokybiškiau savo darbus atlikti“, – pokyčius paaiškino pašnekovas.
Nors archeologų viešpatavimas jau baigėsi, jie iš Rotušės aikštės neišsikraustė – žada dirbti drauge su rangovais visos rekonstrukcijos metu.
„Rangovai dabar darbuojasi ten, kur jau ištirta, o mes judame į priekį, kur dar bus atliekami rekonstrukcijos darbai.
Didžioji tyrimų dalis – važiuojamojoje Rotušės aikštės dalyje, ten, kur eina pagrindiniai vamzdynai. Suprantama, kad įdomiausia būtų pakasinėti aikštės vidurį, nes važiuojamoji dalis yra apgriauta dabar jau esamų požeminių inžinerinių tinklų. Centrinė dalis mažiau paliesta“, – paaiškino jis.
Planas nuolat keičiasi
Klausant S.Sprindžio pasakojimo, susidaro įspūdis, kad archeologai žaidžia visiems puikiai pažįstamą „Jūrų mūšio“ žaidimą. Perkasti ir vienu metu ištirti Rotušės aikštės jie negali – tyrinėja siaurose tranšėjose, tik ten, kur vykdomi kokie gilesni, pavyzdžiui, senų vamzdynų, rekonstrukcijos darbai.
Taigi kultūriniai sluoksniai, senovės miestiečių kasdienis gyvenimas atsiveria tik mažomis detalėmis, o bendrą dėlionės vaizdinį belieka tik įsivaizduoti.
„Sunku pasakyti, kiek procentų ištyrinėta jau. Keičiasi tyrimų apimtys kas savaitę – kai kur pamažėja, kai kur padidėja.
Pavyzdžiui, ESO remontuoja kabelius, tai atsikasus senuosius paaiškėja, kad jie yra tokiame gylyje, kokiame, remiantis tvarka, negalėtų būti. Tuomet jie turi kabelius įgilinti, mes taip pat ten atliekame archeologinius tyrimus. Jau remiamės ESO projektu.
Supraskit, požeminių inžinerinių tinklų naujinimo darbai, tokio masto, pastarąjį kartą vykdyti sovietmečiu. Tuo metu galiojo kitos tvarkos, kita darbo etika. Kartais kokių staigmenų dėl to ir atkasame. Būna, kad iš viso kažkas padaryta ne „pagal popierių“, – teigė S.Sprindys.
