Pasak ūkio ministro Dainiaus Kreivio, iki 2020 metų Lietuva turėtų pasiūlyti aukštos pridėtinės vertės paslaugų verslui: informacinių technologijų (IT), apskaitos, duomenų bazių, kontaktinių centrų, taip pat – medicinos. Be to, ministras yra nurodęs tikslą, kad 2015 metais paslaugų eksportas turi sudaryti pusę viso Lietuvos eksporto. Pamatus naujai ekonomikos struktūrai kloja ir premjeras Andrius Kubilius. Šią savaitę viešėdamas JAV jis bene pagrindinį dėmesį skiria galimiems investuotojams IT sektoriuje. Trumpai tariant, kaip D.Kreivys neseniai sakė per pirmosios šalyje saulės elementų gamyklos atidarymą, Lietuvai „atėjo laikas nuo plūgo pereiti prie mėgintuvėlio“.
Tačiau tradicinės pramonės šakų, šiuo metu didžiąja dalimi traukiančių Lietuvos ekonomiką, atstovai prašo jų nelaidoti.
„Tradiciniai sektoriai išlaiko šalį. Chemijos, maisto, baldų, medienos, tekstilės pramonė surenka liūto dalį į valstybės biudžetą. Gal pelno marža čia nėra didelė, bet verslininkas ją generuoja, moka valstybei mokesčius, įdarbina žmonių. Valstybė sako, kad mūsų ekonomiką išgelbėti gali tik eksportas. Mes eksportuojame 90 proc. produkcijos. Kartu su maistininkais, baldininkais esame tie lokomotyvai, kurie sudaro didžiąją dalį eksporto“, – aiškino Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos generalinis direktorius Gediminas Viškelis.
Šiuo metu prekės sudaro apie keturis penktadalius Lietuvos eksporto, paslaugos – tik vieną.
G.Viškelis pabrėžė, kad tekstilininkai taip pat naudoja aukštąsias technologijas: gamybos procesas kompiuterizuotas, taikomos darbo efektyvinimo sistemos, netgi yra technologijų, kurios prognozuoja ateities dizaino tendencijas. „Labai klaidingas Vyriausybės supratimas, kad tradiciniai sektoriai yra manufaktūra. Toli gražu ne. Mes aukštąsias technologijas naudojame ne mažiau nei kitos pramonės šakos, o kai kur netgi esame pionieriai, dažnai nauji išradimai pritaikomi būtent mūsų sektoriuje, nes taip paprasčiau ir pigiau“, – aiškino tekstilininkų atstovas.
Esą žmonėms net sunku įsivaizduoti, kiek tekstilės gaminių yra naudojama automobilių, lėktuvų gamyboje. Tekstilė pradeda keisti plastiką, netgi medieną.
Sveikintinos pastangos
„DnB NORD“ vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis gyrė valdžios siekį skatinti IT sektorių. Pasak jo, norint daugiau eksportuoti šioje srityje reikia pritraukti daugiau užsienio investuotojų, mat lietuviškos įmonės per mažos, kad galėtų pačios prasimušti į globalią rinką. Tačiau buvusios vyriausybės tuo nesirūpino.
„Tikrai reikia sveikinti ir D.Kreivį, ir galbūt A.Kubilių, kad jie diagnozavo silpną vietą ir deda tam tikras pastangas, bet, žinoma, tikėtis, kad paslaugų eksportas išaugtų iki 10 mlrd. Lt 2015 metais, ne visai realu. Tai yra vizija. Tačiau neabejoju, kad valstybės dėmesiui išaugus, IT paslaugų dalis didės, nes ji šiuo metu yra nepaprastai maža. 2008 metų visos informacinių paslaugų eksporto apimtys sudarė maždaug 80 mln. Lt, kai visas eksportas viršijo 50 mlrd. Lt“, – konstatavo R.Rudzkis.
Arklys be technologijų temptų vežimą apsiputojęs, bet tokie išradimai kaip ratai padeda jam lengviau vežti. Arklys šiuo metu yra tradicinės pramonės šakos.
Anot eksperto, iš sričių, kurių darbo rezultatus galima eksportuoti, IT yra antilyderės. Lietuvoje universitetų informatikos fakultetus baigia gausybė studentų, dirba daug bendrovių. Tačiau pagal tai, kiek eksporto sukuria vienas darbuotojas, šis sektorius yra pačiame dugne.
„Kita vertus, dar L.Tolstojus sakė: jei nori perplaukti upę tiesiai, reikia įšokti gerokai prieš srovę, nes ji nuneš į šoną. Taigi jeigu norime suaktyvinti IT eksportą, planuokime, kad jis sudarytų 10 mlrd. Lt, o realybė pasirodys daug žemiškesnė, negu mes planavome, ir galbūt surinksime 3–4 mlrd. Lt“, – svarstė ekspertas.
Tačiau R.Rudzkis taip pat akcentavo, kad negalima pamiršti kitų verslo šakų. Kaip vieną iš pavydžių jis minėjo medienos apdirbimo, baldų sektorių: „Nepamirškime, kad valstybė valdo didžiąją dalį miškų ūkio. Šitoje srityje turime gana didelius resursus. Manau, kad ši sritis užleista. Žinoma, visų sektorių nesužiūrėsi, bet aukoti turimų ryšių nereikėtų.“
Strategijos – beprasmės?
Tuo tarpu Laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Giedrius Kadziauskas akcentavo, kad valstybės strategijos – retai pasitvirtinantis dalykas, mat Vyriausybės įtaka verslo ateičiai nėra svarbiausia.
„Daroma klaida, kad vizija, t. y. paveikslas, kaip Lietuvos ekonomikos struktūra turėtų atrodyti, yra pateikiama kaip reali strategija – esą mes einame to link. Tačiau ne biurokratai turi eiti ta linkme, o verslas. Ar jis ten nueis, daugiausia priklauso nuo jo paties – Vyriausybė gali prisidėti, bet ne tokiu mastu, kaip ji tikisi“, – mano ekspertas.
Anot R.Rudzkio, vienas iš būdų, kaip valstybė gali prisidėti prie investicijų skatinimo, yra Vyriausybės ir stambių tarptautinių kompanijų ryšių užmezgimas ir stiprinimas – būtent tai, ką JAV dabar atlieka premjeras A.Kubilius. Bet vien tik kontaktų aktyvinimo neužtenka: „Būtina aiškintis mūsų investicinės aplinkos silpnąsias puses ir jas keisti. Reikia kaip galima greičiau įgyvendinti investicijų skatinimo programą, kuri bendrais bruožais priimta, bet įvairių poįstatyminių aktų nėra ir ji realiai neveikia.“
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Ūkio ministras Dainius Kreivys |
G.Kadziauskas pabrėžė, kad Lietuva turi pagerinti verslo sąlygas visiems dabar veikiantiems verslams, nesvarbu, ar jie patenka į aukštųjų technologijų sritį. „Nuo to, ar Lietuvos politikai bent jau žodiškai parems dar gana negausias ir nedaug BVP sukuriančias aukštųjų technologijų sritis, nei šilta, nei šalta toms sritims, kurios šiandien sukuria daug BVP, įdarbina daugiausia žmonių ir sukuria daugiausia pridėtinės vertės. Galbūt kažkokia inovacija žemės ūkyje, kur dirba trečdalis Lietuvos gyventojų, yra gerokai naudingesnė“, – kalbėjo ekonomistas.
Be to, esą reikia išsaugoti stabilią mokesčių aplinką. Anot G.Kadziausko, „2009-ieji buvo mokesčių chaoso ir jaukimo metai, o Lietuva davė blogą signalą norintiems investuoti užsieniečiams, kad šalyje investavimo aplinka gali keisti labai greitai“.
Buvęs ūkio ministras, Seimo Ekonomikos komiteto narys Kęstutis Daukšys ypač akcentavo, jog reikia saugoti ir kurti darbo vietas. Jis sakė neturįs nieko prieš aukštąsias technologijas – tai perspektyvi ir pelninga sritis. Tačiau joje paprastai dirba nedaug, nors ir gerai mokamų specialistų. Tuo tarpu didžioji dalis Lietuvos gyventojų darbuojasi maisto, baldų, plastiko, statybų ir kitose pramonės šakose. Nors jų atlyginimai nėra dideli, bent pačiai valstybei nereikia jų išlaikyti per darbo biržas.
Būtina didinti efektyvumą
„Valstybei reikia aiškiai suvokti arklio ir vežimo vietą. Dabar vežimas pastatytas priešais arklį. Arklys be technologijų temptų vežimą apsiputojęs, bet tokie išradimai kaip ratai padeda jam lengviau vežti. Arklys šiuo metu yra tradicinės pramonės šakos“, – sakė tekstilininkų atstovas G.Viškelis. Jis siūlė taikyti aukštąsias technologijas, šviesti visuomenę, diegti žinių ekonomiką, tačiau integruoti į šį procesą ir tradicinės pramonės šakas – ši sąveika galėtų sukurti pageidaujamą naują kokybę.
Panašios nuomonės laikosi ir Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis. Anot jo, norint, kad šalies verslas sukurtų didesnę pridėtinę vertę, reikia ne herojiškomis pastangomis kurti naujus verslo sektorius, bet išmokti efektyviai tvarkytis su jau esančiais. Jis priminė, kad yra nustatyta, jog pridėtinė vertė dažniausiai padidinama ne išrandant naujus produktus, o mažinant jau esamų gaminimo sąnaudas. Lietuva, svajodama apie aukštąsias technologijas, esą pamiršta pagalvoti, ar galima efektyvinti esamų produktų gamybą. Pavyzdžiui, anot jo, nerenovavus namų veltui eikvojamos dujos jiems šildyti, o „Lietuvos geležinkeliai“ dirba nuostolingai, nes vežiodami keleivius kasmet supleškina apie 200 mln. Lt.
Panašu, jog šia linkme mąsto ir Ūkio ministerija. Anot jos vadovo D.Kreivio, tradicinė pramonė išliks, tačiau ją reikia modernizuoti. Šį ekonomikos sektorių esą sudarys inžinerinė, chemijos ir plastikų, maisto, medienos, baldų ir tekstilės pramonė. „Numatoma didinti darbo našumą“, – aiškino D.Kreivys ir pridėjo, kad čia nebus apsieita be modernių technologijų ir vadybos gerinimo.
