Iš devynių Seimo valdybos narių valdančiajai koalicijai šiuo metu atstovauja keturi: parlamento pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė ir pavaduotojai Arvydas Nekrošius, Gediminas Kirkilas, Irena Šiaulienė.
V.Pranckietis ir kiti jo pavaduotojai konservatorė Irena Degutienė, liberalas Jonas Liesys, „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis bei Seimo opozicijos lyderis socialdemokratas Julius Sabatauskas – opozicijos atstovai.
Didžiausios valdančiosios partijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) – pirmininkas R.Karbauskis pareiškė, kad Seime daugumą valdantieji turi, bet valdyba dabar yra opozicijos.
Stengsis pakeisti jėgų pusiausvyrą
Seimo valdyba pritarė Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) siūlymui patikslinti parlamentinei veiklai skiriamų lėšų naudojimą numatant, kad už dalį šių pinigų – iki 30 proc. nuo visos sumos – taip pat būtų galima nuomotis automobilį. Tačiau be galimybės jį išsipirkti.
Toks sprendimas papiktino R.Karbauskį. Jis tvirtino, kad koalicija jam tikrai nepritars.
„Mes tikrai šito sprendimo nepalaiminsime. Seime mes jį atšaukinėsime. (…) Valdyba dabar yra opozicijos. Jūs tą žinokite ir tuo neabejokite. Siūlymas yra patvirtintas opozicijos balsais, o Seime dauguma vis dėlto dar yra mūsų. Tai mes tą sprendimą toje dalyje atšauksime“, – žadėjo „valstiečių“ lyderis.
Valdyba dabar yra opozicijos. Jūs tą žinokite ir tuo neabejokite. Siūlymas yra patvirtintas opozicijos balsais, o Seime dauguma vis dėlto dar yra mūsų.
R.Karbauskis aiškino, kad bus stengiamasi pakeisti jėgų pusiausvyrą Seimo valdyboje. Tiesa, jis pats tapti parlamento vicepirmininku nebesitiki.
„Pagal statutą, pirmininkas siūlo kandidatus į pirmininko pavaduotojus. Tai aš turiu tokį įtarimą, kad jis (V.Pranckietis – red. past.) manęs tikrai nesiūlys“, – sakė jis.
Keista situacija
Komentuodama sprendimą leisti dalį parlamentinei veiklai skirtų lėšų naudoti automobilių nuomai, „valstietė“ R.Baškienė priminė, kad to buvo atsisakyta Seimo kadencijos pradžioje, nes buvo ir blogų praktikų, kuomet kai kurie politikai bandydavo išsipirkti nuomotus automobilius už likutinę vertę.
Dabar sprendžiant šį klausimą Seimo valdyboje R.Baškienė sakė balsavusi prieš. Tačiau parlamento vadovybėje užteko balsų, kad būtų priimtas teigiamas sprendimas.
R.Baškienė pripažino, kad valdančiųjų atstovams atsidūrus mažumoje Seimo valdyboje, susiklostė keista situacija. Kartu ji pridūrė, kad politikoje būna visaip.
Klausiama, ar reikėtų atkurti buvusią jėgų pusiausvyrą, „valstiečių“ atstovė pabrėžė, kad tai priklauso nuo Seimo valios.
Tarkime, parlamento vicepirmininko atstatydinimo procedūra yra tokia pati, kaip ir pirmininko.
Seimo valdyba, pasak R.Baškienės, paprastai sprendžia įvairius organizacinius klausimus. Pavyzdžiui, dėl parlamentarų komandiruočių, konferencijų rengimo. Daug sprendimų priimama bendru sutarimu.
„Būna sprendimų, kai tenka balsuoti. Tai, žinote, įvairiai. Tos pozicijos ar opozicijos ne visada jaučiasi. Buvo jautrus klausimas dėl Seimo pirmininko išleidimo į Armėniją, kai vyko mūsų balsavimas, kai kurie kiti klausimai. Būna įvairiai“, – kalbėjo ji.
Būna sprendimų, kai tenka balsuoti. Tai, žinote, įvairiai. Tos pozicijos ar opozicijos ne visada jaučiasi.
Ar opozicijos atstovai kada kišo pagalius į ratus Seimo valdyboje priimant tam tikrus sprendimus ir panašiai? Pagal tai, kaip darbas vyko iki šiol, R.Baškienė teigė negalinti pasakyti, kad kas nors kažką darė specialiai.
„Manau, kolegos kiekvienas yra atsakingas už savo nuomonę, atsakingas už savo sprendimą ir tie sprendimai vienaip ar kitaip, matyt, yra motyvuojami supratimu. Tokį sprendimą atitinka ir jų balsavimas. Kad kažkas kažką darytų sąmoningai dėl to, kad norėtų kažkam pakenkti ar dėl to, kad yra opozicijoje, aš nemanyčiau, kad taip turėtų būti. Mes to tikrai nesame pajutę“, – tikino pirmoji Seimo vicepirmininkė.
Kad kažkas kažką darytų sąmoningai dėl to, kad norėtų kažkam pakenkti ar dėl to, kad yra opozicijoje, aš nemanyčiau, kad taip turėtų būti. Mes to tikrai nesame pajutę.
R.Karbauskio žodžiai – „nelabai tiesa“
Seimo vicepirmininkės I.Degutienės teigimu, tik neseniai atsitiko taip, kad valdančiųjų valdyboje liko mažiau nei opozicijos atstovų.
„Kadangi R.Žemaitaitis dabar kaip ir ne valdančioje daugumoje. O šiaip visą laiką taip ir buvo – valdančiųjų persvara. Mūsų buvo keturi, jų buvo penki ir dar Seimo pirmininkas“, – aiškino konservatorių atstovė.
Kaip ir R.Baškienė, I.Degutienė minėjo, kad, tarkime, dėl Seimo narių komandiruočių sprendimai valdyboje paprastai priimami bendru sutarimu. Todėl ji nedramatizuoja padėties, pabrėžia, kad Seimo valdybos darbas niekada nėra strigęs.
„Absoliučiai nedramatizuoju. Tuo labiau, kad valdyboje tikrai nėra tokių klausimų, kurie, sakyčiau, būtų kažkokie keičiantys valdančiųjų politiką ar panašiai. Daugiau tie klausimai yra tokie administraciniai ir kurie kažkokios lemiamos reikšmės Seimo veiklai neturi“, – akcentavo ji.
Absoliučiai nedramatizuoju. Tuo labiau, kad valdyboje tikrai nėra tokių klausimų, kurie, sakyčiau, būtų kažkokie keičiantys valdančiųjų politiką ar panašiai.
I.Degutienė nusistebėjo R.Karbauskio teiginiais, esą sprendimas dėl leidimo parlamentarams nuomotis automobilius iš mokesčių mokėtojų lėšų Seimo valdyboje buvo priimtas opozicijos balsais. Ji tvirtino, kad to būti negalėjo, nes posėdyje nedalyvavo ji ir socdemas J.Sabatauskas. „Tai čia nelabai tiesa“, – pabrėžė Seimo vicepirmininkė.
Klausiama apie tai, ar iš koalicijos pašalinus partiją „Tvarka ir teisingumas“ jos lyderis R.Žemaitaitis turėtų atsistatydinti iš Seimo vicepirmininko pareigų, I.Degutienė pastebėjo, kad panaši situacija yra buvusi praėjusioje kadencijoje.
Valdančiosios koalicijos veikloje dalyvavusios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Jaroslavas Narkevičius buvo paskirtas parlamento vicepirmininku. Tačiau kai partija pasitraukė iš koalicijos, šio posto jis taip ir nepaliko. Tad jei R.Žemaitaitis nepasitrauktų iš pareigų, nebūtų nieko nauja.
„Bet, aišku, jeigu jau taip logiškai, tai valdanti dauguma deleguoja savo žmones ir opozicija deleguoja savo žmones. Kitas dalykas – pavyzdžiui, tokia maža frakcija kaip socialdarbiečių turi du vicepirmininkus. Jiems turbūt irgi priklausytų tik vienas. Antras dalykas – atsimenu, kai dar aš buvau Seimo pirmininkė, tai aš neturėjau septynių pavaduotojų. Dabar kažkodėl yra septyni pavaduotojai. Kai atėjo „valstiečiai“ su koalicija, tai jie sakė, kad taupys pinigus ir pavaduotojų liks penki. Bet dabar pasidarė septyni“, – akcentavo ji.
Kai atėjo „valstiečiai“ su koalicija, tai jie sakė, kad taupys pinigus ir pavaduotojų liks penki. Bet dabar pasidarė septyni.
Ar pavyktų nuversti R.Žemaitaitį?
Situacija, kai valdančioji koalicija turi daugumą balsų Seime, bet neturi jos parlamento vadovybėje, Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojos Ievos Petronytės-Urbonavičienės teigimu, yra paradoksaloka.
„Akivaizdu, kad jeigu yra Seime valdančioji dauguma, ji turėtų užimti tas pagrindines pozicijas. Aišku, išlaikant kažkokį balansą su kitomis partijomis. Dėl to šita susiklosčiusi situacija išties yra keistoka. Čia turbūt kaltas yra ne tiesiog kažkoks institucinis surėdymas, bet labiau dabartinės aktualijos, būtent – Seimo pirmininko V.Pranckiečio atsisiejimas nuo valstiečių-žaliųjų frakcijos“, – komentavo politologė.
Akivaizdu, kad jeigu yra Seime valdančioji dauguma, ji turėtų užimti tas pagrindines pozicijas. Aišku, išlaikant kažkokį balansą su kitomis partijomis. Dėl to šita susiklosčiusi situacija išties yra keistoka.
Seimo valdybos darbas, I.Petronytės-Urbonavičienės nuomone, labiausiai priklauso nuo to, kaip joje esantys žmonės yra nusiteikę dirbti.
„Jeigu būtų toks noras kliudyti, pakaišioti pagalius į ratus, tai turbūt galimybių atsirastų. Nebūtinai turbūt neperžengiamų. Kita vertus, vėlgi tai turbūt nėra ta institucija, kur labai ryškiai pasijustų tas kenkimas. Kai R.Karbauskis skaičiuoja, kad neturi valdybos daugumos, tai nebūtinai reiškia, jog čia iš karto Seimo darbas dabar ims ir sustos. Vėlgi tai turbūt yra labiau atsakomybė už tai, kad apskritai Seimas dirbtų. Tai – tam tikras proceso organizavimas. Proceso organizavimui galbūt nebūtinai ta partinė priklausomybė labai stipriai ir atsiliepia“, – pastebėjo VU TSPMI dėstytoja.
R.Karbauskiui aiškinant, kad bus stengiamasi pakeisti jėgų pusiausvyrą Seimo valdyboje, greičiausiai bus mėginama atstatydinti R.Žemaitaitį. I.Petronytė-Urbonavičienė sakė, kad būtų pakankamai juokinga, jeigu „valstiečiams“ nepavyktų iš posto patraukti savo buvusio partnerio.
„Jeigu tikrai prieitų iki balsavimo Seime, tai būtų toks tikrai pakankamai juokingas atvejis. Kaip jis užsibaigtų, turbūt vėlgi priklauso nuo to, kaip tuo metu dėliotųsi informacinė erdvė. Turbūt R.Žemaitaitis neatrodo toks patrauklus arba kelia simpatijas mažesnei daliai žmonių negu V.Pranckietis. Dėl to palaikymo jam ir galėtų būti šiek tiek mažiau.
Kita vertus, turbūt ir V.Pranckiečio, ir galbūt tas pats R.Žemaitaičio atvejis galėtų būti labiau suvokiami ne kaip balsavimai už konkrečių asmenų palikimą poste, bet labiau matomi kaip balsavimas prieš to paties R.Karbauskio elgesį arba tiesiog R.Karbauskį, kaip asmenybę, ir jo veiklą, elgesio būdą, sprendimus. Jeigu vis dėlto būtų per šitą prizmę labiau einama, tai galėtų būti ta baigtis panaši ir į V.Pranckiečio balsavimo baigtį“, – svarstė politologė.
