AAD vadovas Vaidas Laukys teigia, kad jie artimiausiu metu neplanuoja kurti taršos žemėlapio, nes pirmiausia reikia pabaigti gesinimo darbus. Be to, nėra aišku, ar teritorija iš tikrųjų yra užteršta.
„Kas yra Alytuje, reikėtų suprasti, kad jūs vertinat kaip užterštą teritoriją. Mes nežinom, ar ji yra užteršta. Yra pastatas, iš pastato šiai dienai nežinom, kas yra išėję. Lokalizavus, sutvarkius gaisro aplinkybes būtų galima eiti, žiūrėti, tirti, kiek ta aplinka yra pakitusi“, – sako jis.
Anot V.Laukio, tarša nėra neigiama, tačiau ji nėra įrodyta. O įrodyti užtruktų. Kiek laiko?
„Daug, daug laiko“, – sako ADD vadovas.
Mes nežinom, ar ji yra užteršta. Yra pastatas, iš pastato šiai dienai nežinom, kas yra išėję.
„Suprantu, kad visiems noras greičiau išsiaiškinti, bet paprasčiausiai mes, kaip pareigūnai, negalėsim greitai įvertinti. Čia yra daug daug informacijos, kurią aš nežinau kiek dienų pareigūnai turės rinkti ir apdoroti“, – tikino V.Laukys.
Kur kvapas – ten tarša
Gamtos tyrimų centro direktoriaus pavaduotoja mokslui dr. Miglė Stančikaitė antrina, kad išsamiam ir tiksliam taršos žemėlapiui sukurti reikia daug laiko.
„Faktinė medžiaga turi būti pagrįsta ne kokiomis preliminariomis prielaidomis. Tam reikia išteklių, laiko, žmonių. Vienareikšmiškai“, – teigia ji.
Tiesa, mokslininkė teigia, kad preliminari tarša gali būti numatyta pagal tai, kur buvo juntamas kvapas. Pavyzdžiui, jeigu smarvę buvo galima užuosti ties Balbieriškiu ar net Birštonu, tos vietovės yra vertos tyrimų. Jau nekalbant apie Miklusėnus.
„Kad tarša ten didelė, net nereikia būti dideliu mokslininku (nutarti –red. past.) … Tokie dūmai kylantys, be jokios abejonės, atneša labai daug kietųjų dalelių“, – sako M.Stančikaitė.
Kartu Gamtos tyrimų centro direktoriaus pavaduotoja prisimena prieš 4-erius metus Radviliškyje kilusį didžiulį gaisrą. Jos teigimu, dar iki šiol gamtoje yra randama su įvykiu siejama tarša.
Žemėlapį sukūrė per keturias dienas
Į nelaimę patekę alytiškiai aplinkosaugininkų sprendimų nusprendė nelaukti.
Anot miesto savivaldybės administracijos informacinių technologijų skyriaus vedėjo pavaduotojo Dariaus Kulbinsko, pirmadienį su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu (PAGD) bei Maps.lt kūrėjais buvo nuspręsta imtis iniciatyvos ir vizualizuoti galimos taršos žemėlapį.
Mes realiai su juo kiek nespėjom… bet yra kaip yra.
„Iškart ėmėm daryti. Žmonės dirba visą dieną, atšaukti iš laisvų dienų. (…) Kadangi PAGD turi interaktyvų žemėlapį, nes darė bandymus Astravo atominės nelaimės atveju, tai jie sutiko padėti, davė serverių resursus. Labai padeda ir UAB „Hnit-Baltic“, Maps.lt savininkai. Taip ir pasidarėm Alytaus atvejo žemėlapį“, – sakė D.Kulbinskas.
Savivaldybės teigimu, platformoje teikiama informacija apie oro taršą, taip pat numatoma teikti duomenis apie dirvožemio, vandens, maisto produktų ir kitus tyrimus bei faktus, kurie visuomenei svarbūs žinoti.
Kita vertus, interaktyvus žemėlapis kuriamas labai sudėtingai. D.Kulbinsko teigimu, gaunamus tekstinius duomenis reikia adaptuoti – juos teka versti į koordinuotus, galimus atspindėti žemėlapyje, o tai užtrunka.
Specialisto teigimu, žemėlapis bus nuolat atnaujinamas.
Tiesa, alytiškis pripažįsta, kad galbūt su šiuo projektu jau kiek pavėluota.
„Mes realiai su juo kiek nespėjom… bet yra kaip yra. Sėdom pirmadienį, apie pietus. Bet manau reikėjo sėsti ketvirtadienį. Bet matot, kai tokie įvykiai pradeda suktis, geriau vėliau negu niekada“, – sako jis.
Rekomendacijos gyventojams
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) teikia rekomendacijas gaisro paveiktų teritorijų gyventojams.
Tarybos teigimu, pagrindiniai maisto saugai kylantys pavojai yra susiję su galima tarša policikliniais aromatiniais angliavandeniliais (PAA) (pvz., benz(a)pirenu), dioksinais, polichlorintais bifenilais (PCB), furanais, sunkiaisiais metalais (nikeliu, švinu, arsenu, chromu, cinku ir kt.).
„Degant padangoms susidarė cheminiai junginiai, kurie gali užteršti paviršinius vandenis, dirvą, pasėlius. Teršalų koncentracija būna didesnė augalų paviršiuje (žievelėje, išoriniuose lapuose), todėl didžioji dalis teršalų gali būti pašalinama plaunant, lupant daržoves, vaisius. Be to, lapinės daržovės jautresnės švino taršai nei šakniavaisiai ir gumbavaisiai. Paviršinė tarša gali būti maksimaliai pašalinta daržoves apdorojant“, – rašoma pranešime.
Rekomendacijos gyventojams dėl geriamojo vandens ir maisto produktų vartojimo ir laikymo:
- sandariai uždengti geriamojo vandens šulinius, kad į juos nepatektų ore pasklidusios degimo metu išsiskyrusios kietosios dalelės, kiti teršalai, lietaus vanduo;
- nenaudoti atvirų šachtinių šulinių vandens maistui ruošti. Kadangi šis vanduo gali būti užterštas gaisro metu ore pasklidusiais teršalais ir nesaugus vartoti, gerti ir maistui gaminti naudoti vandentiekio ar fasuotą geriamąjį vandenį;
- kūdikių, vaikų ir ligonių maistui nenaudoti vaisių ir daržovių, užaugintų ar neapsaugotų nuo išorinės taršos gaisro paveiktoje teritorijoje;
- nevartoti maisto produktų (pakuotų, nepakuotų) iš gaisravietės, kurie tiesiogiai buvo paveikti vandeniu ar specialiomis gaisrui gesinti skirtomis cheminėmis medžiagomis;
- nevartoti dar nenuimtų gaisro paveiktoje teritorijoje augančių lapinių daržovių (pvz., špinatų, salotų), uogų;
- daržoves ir vaisius, išskyrus lapines daržoves, surinktus iš gaisro paveiktoje teritorijoje esančio atviro grunto, prieš vartojimą būtina kruopščiai nuplauti tekančiu geriamuoju vandeniu, nulupti, nuimti viršutinius lapus;
- esant galimybei, gumbavaises daržoves (bulves, topinambus), šakniavaisines daržoves (salierus, burokėlius, morkas, pastarnokus, ridikus, ropes), auginamas atvirame grunte ir dar nenuimtas, nuimti iš laukų ir gerai nuvalytus nugabenti į paruoštas saugyklas;
- dar nenuimtas kopūstines daržoves (kopūstus, brokolius, žiedinius kopūstus) ir svogūnines daržoves (česnakus, porus, svogūnus) maksimaliai apdoroti pašalinant išorinius lapus;
- įvertinti vaisių ir daržovių sandėliavimo patalpų būklę, ar per atvirus langus ir duris nepateko teršalų. Kilus bent mažiausiam įtarimui, prieš sandėliuojant patalpas išvalyti;
- nesant galimybių laikyti gyvulius tvartuose, ganyklose ganomų gyvulių pieno ir iš jo pagamintų produktų nevartoti maistui ir neparduoti kitiems iki atskiro pranešimo;
- nesant galimybių gyvulius šerti pašarais, kurie nebuvo laikomi atviroje vietovėje, iš gyvulių gautų gyvūninių produktų (pieno, kiaušinių, mėsos) nevartoti maistui;
- nevartoti maistui ir neparduoti iš ūkių ir kitų prekybos vietų gyvūninės kilmės maisto produktų (kiaušinių, žuvies, sužvejotos natūraliuose ar dirbtiniuose vandens telkiniuose, mėsos), gautų iš gaisro paveiktų teritorijų.
Rekomendacijos, kaip apsaugoti naminius gyvūnus:
- Padangų degimo metu išsiskiria aplinkos teršalai: kietosios dalelės, anglies monoksidas (CO), sieros oksidai (SO2), azoto oksidai (NOx) ir lakieji organiniai junginiai (LOJ), taip pat labai pavojingi oro teršalai: policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAH), dioksinai, furanai, vandenilio chloridas, benzenas, polichlorinti bifenilai (PCB) bei sunkieji metalai: arsenas, kadmis, nikelis, cinkas, gyvsidabris, chromas ir vanadis. Šie teršalai, išsiskirdami iš atviros padangų gaisravietės, gali sukelti ūminį (trumpalaikį) ir lėtinį (ilgalaikį) pavojų gyvūnų augintinių ir ūkinių gyvūnų sveikatai. Atsižvelgiant į trukmę, laipsnį ir teršalų koncentraciją, jie gali sudirginti odą, akis ir gleivinę, paveikti kvėpavimo takus, slopinti centrinę nervų sistemą, vėliau gali pasireikšti kancerogeninis ar mutageninis poveikis. Todėl būtina imtis priemonių naminiams gyvūnams apsaugoti:
- riboti gyvūnų augintinių (šunų, kačių) buvimą lauke;
- neleisti naminių paukščių į lauką, kai ore yra dūmų ar kietųjų dalelių. Visus ūkinius gyvūnus, jei tai įmanoma, laikyti ūkiniuose pastatuose (tvartuose, vištidėse ir t. t.);
- šėrimo vietose apsirūpinti pakankamu gėlo vandens kiekiu gyvuliams girdyti. Vanduo turėtų būtų iš neužterštų degimo produktais šaltinių (artezinių šulinių, vandentiekio ir kt.). Šulinių vanduo gali būti užterštas į juos patekus atmosferos krituliams, kurie yra užteršti degimo proceso teršalais, todėl nenaudoti vandens iš atvirų šulinių ar šaltinių;
- Alytaus ir aplinkiniuose rajonuose, per kuriuos teka Nemunas, dėl galimo teršalų patekimo nenaudoti Nemuno ir kitų atvirų vandens tekinių vandens gyvuliams girdyti iki bus ištirtas galimas vandens užterštumas;
- šerti gyvulius mažai dulkių turinčiais pašarais. Dulkių poveikį galima sumažinti apipurškus pašarus švariu neužterštu vandeniu;
- rekomenduojama kol kas nešerti gyvulių pašarais, kurie avarijos metu buvo laikomi atviroje vietoje, neuždengti, nesandariai supakuoti ir yra užteršti pelenais ar kt. teršalais;
- lauke likusius pašarus (šieną, šiaudus, cukrinius runkelius, silosavimui skirtus kukurūzus ir kt.) kiek įmanoma apsaugoti nuo atmosferos kritulių, pelenų ir dulkių bent iki tol, kol normalizuosis oro taršos rodikliai;
- jei įmanoma, laikyti gyvūnus patalpose ir šerti pašarais, kurie nebuvo laikomi atviroje vietovėje, bei girdyti vandeniu iš uždarų vandens šaltinių;
- neganyti, netransportuoti gyvulių (nebent tai būtų būtinybė);
- tinkamai prižiūrėti tvartus (užsandarinti tvartų langus, duris, ventiliacijos angas) ir aplinką (neleisti, kad iš išorės patektų lietus ar gruntinis vanduo);
- nuolat stebėti gyvūnų sveikatos būklę. Pastebėjus tokius simptomus, kaip sunkus kvėpavimas, kosulys, dusulys, ryškios, vyšnios raudonumo dantenos ir kitos gleivinės, akių paraudimas ar vokų susiraukšlėjimas, nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją.
-
Internetą užkariauja M.Stonkaus ir Alytaus mero susirašinėjimai: „Jis būtų neblogas komikas“
-
Keturiems ugniagesiams Alytuje sutriko sveikata: palūžo fiziškai, nustatytas išsekimas
-
Dėl gaisro Alytuje „Dzūkija“ liko be treniruočių ir nežino, kada grįš į areną
-
Nuo gaisro Alytuje nukentėjusios įmonės sieks kompensacijų iš Vyriausybės
