Tinklas buvo įkurtas 1992 metais, remiantis ES Paukščių ir Buveinių direktyvomis – kertiniais Europos gamtos išsaugojimo politikos susitarimais, privalomais visoms šalims narėms.
Paukščių direktyva yra pirmasis Europos Sąjungos teisės aktas, reglamentuojantis ilgalaikę visų laukinių paukščių rūšių apsaugą Europos Sąjungoje. Ši direktyva 1979 m. atsirado dėl to, kad dauguma laukinių paukščių yra migruojantys, ir veiksminga jų apsauga yra susijusi su bendra tarpvalstybine atsakomybe. Įgyvendindamos šią direktyvą šalys narės nustato ir saugo vietoves, kurios yra ypač svarbios laukiniams paukščiams.
1992 m. priimta Buveinių direktyva yra pagrindinis visos Europos gyvosios gamtos apsaugos instrumentas. Tai įrankis, įpareigojantis ES valstybes nares saugoti nykstančių rūšių augalus, gyvūnus ir nykstančias buveines. Šios direktyvos tikslas – palaikyti biologinę įvairovę, atsižvelgiant į ekonominius, socialinius, kultūrinius ir regioninius reikalavimus, prisidėti prie bendros subalansuotos plėtros, o tam tikrais atvejais palaikyti ar netgi skatinti žmogaus veiklą. Pagal šias dvi direktyvas saugomos vietovės ir sudaro vieningą Europos specialių saugomų teritorijų ekologinį tinklą.
Kaip atrenkamos „Natura 2000“ teritorijos?
„Natura 2000“ vietovių atranka grindžiama moksliniais kriterijais. Remdamosi direktyvomis, šalys narės turi pačios išskirti vietas, kurios atitinka buveinių ir paukščių apsaugai svarbų teritorijų kriterijus.
Tada Europos aplinkos agentūra padeda Europos Komisijai (EK) analizuoti šalių pateiktus vietovių pasiūlymus ir įvertinti siūlomų teritorijų indėlį į kiekvieno buveinių tipo ir rūšies apsaugos būklę biogeografiniu lygmeniu. Europa skirstoma į devynis biogeografinius regionius. Lietuva, kartu su Estija, Latvija, didžiąja dalimi Švedijos ir Suomijos, priklauso labiau šiauriniam tipui – borealiniam biogeografiniam regionui. Taip pat yra alpinis, atlantinis, Juodosios jūros, kontinentinis, Makaronezijos salų, Viduržemio jūros, panoninis ir stepinis biogeografiniai regionai. Visi jie pasižymi skirtinga rūšine ir buveinių įvairove.
Kai pagal Buveinių direktyvą siūlomos teritorijos laikomos pakankamomis, Europos Komijija patvirtina teritorijų sąrašus, o valstybės narės privalo kuo skubiau ir ne vėliau kaip per šešerius metus jas įteisinti kaip specialios apsaugos teritorijas.
Kokio dydžio yra „Natura 2000“ tinklas?
Šiuo metu Europoje įsteigta beveik 28 tūkstančiai tokių teritorijų, kurios sudaro apie 18 proc. bendrijos sausumos ir 10 proc. jūrų ploto. Lietuvoje iki šiol patvirtintos 84 paukščių apsaugai svarbios teritorijos ir 481 buveinių apsaugai svarbi teritorija, (įskaitant vietoves, atitinkančias gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus), kartu užimančios apie 13 proc. šalies ploto.
Lietuvoje iki šiol patvirtintos 84 paukščių apsaugai svarbios teritorijos ir 481 buveinių apsaugai svarbi teritorija.
Didelė dalis išskiriamų „Natura 2000“ teritorijų dėl jų ekologinės vertės jau anksčiau buvo paskelbtos saugomomis teritorijomis, pavyzdžiui, gamtiniai rezervatai, nacionaliniai parkai, draustiniai, vandens telkinių apsaugos zonos. Lietuvoje „Natura 2000“ teritorijų tinklas maksimaliai integruotas į saugomų teritorijų sistemą. Šiuo metu „Natura 2000“ teritorijų statusas daugiausia yra suteiktas esamoms saugomoms teritorijoms ar jų dalims.
Ką saugo „Natura 2000“?
Pagal ES Buveinių ir Paukščių direktyvas yra išskirta apie 2000 rūšių ir 230 buveinių tipų, kurių apsaugai svarbiausias teritorijas reikia įtraukti į „Natura 2000“ tinklą. Lietuvoje iš viso aptinkami 54 į Buveinių direktyvą įrašyti natūralių buveinių tipai ir 101 augalų ir gyvūnų rūšis. Taip pat mūsų šalyje peri, žiemoja arba migruodamos užsuka 256 paukščių rūšys.
Šios rūšys ir buveinės yra europinės svarbos dėl to, kad yra nykstančios, pažeidžiamos, retos, būdingos tam tikrai vietovei arba atspindi išskirtinius vieno ar daugiau iš devynių Europos biogeografinių regionų ypatumus.
Keletas borealiniam regionui būdingų buveinių ir saugomų rūšių: FOTO
Ar „Natura 2000“ tinkle yra draudžiama bet kokia ūkinė veikla?
Visuomenė gamtos apsaugą dažnai sieja su griežtais gamtiniais rezervatais, kur žmogaus veikla yra draudžiama, tačiau „Natura 2000“ tinklo koncepcija yra kitokia. Remiantis ja yra pripažįstama, kad žmogus yra neatsiejama gamtos dalis ir geriausias rezultatas pasiekiamas tada, kai abu veikia išvien.
Todėl „Natura 2000“ teritorijos nustatymas nereiškia, kad būtina nutraukti visą joje ligšiol vykdytą ekonominę veiklą. Kai kuriais atvejais, norint apsaugoti rūšis ir buveines, iš tikrųjų gali prireikti žmogiškosios veiklos pritaikymų ar pakeitimų. Tačiau daugeliu kitų atvejų esama veikla gali būti tęsiama.
Be to, daugelyje vietovių egzistuojančios rūšys ir buveinės gali būti visiškai priklausomos nuo tam tikros veiklos tęstinumo. Pavyzdžiui, siekiant išsaugoti natūralias pievas, reikia jas reguliariai šienauti arba ganyti gyvulius. Tokiais atvejais svarbu rasti būdų, kaip toliau remti ir stiprinti tokią veiklą.
Žmonės eina į gamtą dėl daugybės įvairių priežasčių. Vieni nori atsipalaiduoti ramioje vaizdingoje aplinkoje, kitus traukia patyrinėti naujas vietoves, o dar kiti labiau domisi su gamta susijusiomis veiklomis, tokiomis kaip plaukimas, vaikščiojimas, važiavimas dviračiu, žvejyba, medžioklė ar alpinizmas. Ši rekreacinė veikla yra suderinama su „Natura 2000“ tinklo koncepcija ir direktyvų nuostatomis, jei neturi neigiamos įtakos buveinėms ir rūšims. Svarbiausia yra kruopščiai planuoti, nustatyti konkrečius apsaugos tikslus ir protingai naudoti išteklius.
Kokia yra socialinė ir ekonominė „Natura 2000“ nauda?
Gamta ir biologinė įvairovė yra visuomenės sveikatos ir gerovės pagrindas: tai ir švarus oras, ir grynas vanduo, ir maisto produktai, statybinės medžiagos, potvynių, kenkėjų ir klimato reguliacija, pasėlių ir vaismedžių apdulkinimas – visa tai ir daugiau yra nauda, kurią gauname iš gamtos ir be kurios neišgyventume. Gamta atpalaiduoja ir ramina, įkvepia, teikia aktyvaus poilsio galimybes.
Tinklas turi didelį ekonominį poveikį ir jo teikiama nauda žymiai viršija sąnaudas. Paskaičiuota, jog „Natura 2000“ tinklo palaikymas ES kasmet kainuoja apie 6 mlrd. eurų, tačiau šiose saugomose teritorijose gamta per metus sukuria ekosisteminių paslaugų už maždaug 200-300 mlrd. eurų.
2020 m. Lietuvoje atlikta išsami studija parodė, jog „Natura 2000“ saugomų teritorijų ekologinio tinklo teikiama nauda visuomenei daugiau nei dvigubai viršija tiesiogines sąnaudas. Vien „Natura 2000“ tinkle esančiuose miškuose užaugančių grybų ir uogų vertė rinkoje sudaro daugiau nei 7,6 mln. eurų per metus, o saugomų teritorijų lankytojų vartojamoji vertė viršija 30 milijonų. Šiose teritorijose vykdomi verslai kasmet sukuria produktų ir paslaugų už daugiau nei 6 mln. eurų. Tačiau didžiausią naudą teikia netiesioginė gamtinių teritorijų vertė – geriamojo vandens ištekliai, apsauga nuo potvynių, žalingo klimato kaitos poveikio mažinimas, gamtos vertybių išsaugojimas ateities kartoms.
Bendra „Natura 2000“ tinklo socialinė ekonominė nauda kasmet siekia 193,7 mln. eurų, o tiesioginės metinės tinklo palaikymo sąnaudos – 10,1 mln. eurų. Studijos metu taip pat nustatyta, jog žemės ūkio ir miško naudmenų savininkų prarastos pajamos dėl „Natura 2000“ teritorijose galiojančių ūkinės veiklos apribojimų per metus siekia apie 78,5 mln. eurų. Visa tai įvertinus, „Natura 2000“ tinklo socio-ekonominė nauda yra 2,2 karto didesnė nei sąnaudos.
Lietuvoje „Natura 2000“ tinklas dar yra nepakankamas, todėl jį reikia baigti steigti. Tuo rūpinasi valstybinės institucijos, visų pirma LR aplinkos ministerija ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, kartu su LIFE programos integruotoju projektu „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“. Daugiau informacijos – naturalit.lt.
