„Aptikome ir neįtikėtinų įdomybių. Netoli Inkūnų kaimo, Šventosios upės krante aptikome gausybę žmonių kaulų, o taip pat keturias žmonių kaukoles. Iš pirmo vaizdo, vaikiškas ir peršautas – visose keturiose kaukolėse matomos skylės skirtingose vietose.
Šventajai beformuojant savo slėnį ir ardant krantą yra plaunamos arba senovinės kapinės arba masinio palaidojimo vieta. Taigi, neabejojame, kad objektas yra vertas skubių tyrimų, nes upė nelaukia ir šie praeities liudijimai visiems laikams bus ištrinti iš mūsų atminties. Labai tikėtina, kad specialistai bei žurnalistai sureaguos į šį aptikimą“, – pasakojama bei dalijamasi mintimis socialiniame tinkle.
Istorija feisbuke iliustruojama autentiškomis nuotraukomis, kurių autoriai yra Ramunė Šečkuvienė ir Marijus Rindzevičius. Pastarasis ekskursijos dalyvis operatyviai pasirūpino pranešti apie radinius teisėsaugai skubios pagalbos telefonu 112.
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Komunikacijos poskyryje 15min antradienį popiet sužinojo, šiuo atveju bus pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Tai įprasta teisinė procedūra aptikus viešoje vietoje kaukolę ar kitas žmogaus skeleto dalis. „Ir bus laukiama teismo medicinos ekspertų išvadų“, – pridūrė minėto Utenos VPK poskyrio vyriausioji specialistė Violeta Ginaitienė.
Tuo metu ekskursijoje dalyvavęs geologijos mokslų daktaras, „Facebook“ puslapį „Geologo kelionės“ įkūręs Jonas Šečkus suskubo rūpintis, kad apie radimvietę greičiau sužinotų mokslininkų bendruomenė. „Mano požiūriu – radinys reikšmingas. Todėl iškart susisiekiau su savo pažįstamais archeologais profesionalais, – 15min minėjo geologas.
Žmonėms papildoma informacija – buvo akivaizdu, kaip upė gali graužti krantus ir atverti juose esančias įdomybes.
J.Šečkaus žodžiais tariant, kaukolės ir kaulai akivaizdžiai susiję su istoriniais, karo ar pokario aktualijas menančiais įvykiais.
„Panašu, kad buvo įvykdyta egzekucija ir užkasti palaikai. Siečiau tai su karo, pokario rezistencijos dalykais. Galbūt buvo nužudyta šeima, kuri tuomet padėdavo partizanams“, – pamąstymais dalijosi geologijos mokslų daktaras.
Kaukolių suradimą pašnekovas vertina ir kaip ekskursiją gamtoje praturtinusį epizodą: „Žmonėms papildoma informacija – buvo akivaizdu, kaip upė gali graužti krantus ir atverti juose esančias įdomybes.“
Kokia buvo pirminė spontaniška žygio gamtoje dalyvių reakcija?
„Sensacingai jautrių reakcijų nebuvo. Tiesa, tas kaukoles prie rąsto pirmosios pamačiusios moterys net aiktelėjo. Nustebo, bet neapalpo“, – įspūdžiais dalijosi J.Šečkus.