Kaune, kaip ir visoje Lietuvoje, jau prieš keletą metų įdiegta šiukšlių rūšiavimo sistema, tačiau nemaža dalis kauniečių apie tai nežino arba nekreipia dėmesio. Į konteinerius lekia ir pavojingos atliekos: akumuliatoriai, monitoriai, indai su naftos produktų atliekomis. Ši problema tampa ypač aktuali ankstyvą pavasarį, kai įsisiūbuoja masinės švarinimosi akcijos.
Neseniai Kauno kolegijos studentų surengta apklausa atskleidė, jog ketvirtadalis Kauno gyventojų nežino, kokios atliekos yra pavojingos, arba atskiria tik kai kurias jų grupes.
Pavojingos atliekos nėra atrenkamos
Ilgą laiką sąvartyne atliekų rūšiuotoja dirbusi 42 metų kaunietė Regina V. nei šia, nei kita daug rankų darbo reikalaujančia veikla užsiimti nebegali. Prieš trejus metus sąvartyne ji netyčia paėmė apirusį akumuliatorių ir susipjaustė bei nusiplikė rankas druskos rūgštimi.
Įmonės „Kauno švara“ Antrinių žaliavų rūšiavimo skyriaus viršininkas Arminas Rudzenskas pripažino, kad dalis kauniečių sumeta pavojingomis pripažintas atliekas į bendrųjų atliekų surinkimo konteinerius ir jos patenka į sąvartyną, o ne į joms skirtą vietą stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelėse.
Lapių sąvartyne pavojingos atliekos nėra išrankiojamos – jos užpilamos žemėmis, supresuotos kartu su kitomis šiukšlėmis.
Sukelia realią grėsmę sveikatai
Bendrovė „Žalvaris“ seną buitinę ir elektroninę techniką, automobilių dalis balandžio mėnesį, švaros akcijos metu, iš kauniečių išveža nemokamai. Šios įmonės Aplinkosaugos ir kokybės grupės vadovė Ingrida Sabaliauskienė paaiškino, kokią grėsmę aplinkai ir žmogaus sveikatai kelia į bendrus sąvartynus, o dar blogiau – laukuose ir pamiškėse sukrautos techninės atliekos.
„Pavyzdžiui, monitoriuose yra sveikatai pavojingų kristalinių struktūrų. Ypač grėsmingos dujos, išsiskiriančios iš senų šaldytuvų. Jos ardo žemės ozono sluoksnį“, – kalbėjo I.Sabaliauskienė.
