Sutartis tarp Kauno miesto savivaldybės ir Turkijos bendrovės „Kayi Insaat Sanayi Ve Ticaret A.S.“ dėl S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro centrinio stadiono tribūnų išplėtimo, daugiafunkcio sveikatinimo, kultūros ir užimtumo centro įkūrimo, panaudojant ir pritaikant stadiono esamą infrastruktūrą, ir automobilių saugyklos su teniso aikštynu statybos darbų atlikimo buvo pasirašyta 2018 m. birželio 14 d. Turkai paskelbti laimėtojais, nes pasiūlė mažiausią kainą, 34,95 mln. eurų, bei nurodė darbus atliksiantis per trumpesnį, nei numatyta, terminą – už tai gauti papildomi naudingumo balai. Darbus žadėta pabaigti 2020 metų gegužę.
Projekto pristatymo metu žadėta, kad stadiono veja bus tokia, kokią galima regėti geriausių Ispanijos ar Anglijos futbolo klubų stadionuose. Pats Kauno miesto meras, mestelėdamas savotišką akmenį į Vilniaus daržą, tikino, kad šias statybas gali sustabdyti tik karas. Tačiau darbai sustojo net ir taikos metu.
Iš pradžių projektas buvo įgyvendinamas gana sklandžiai. Per 2019-uosius „Kayi Construction“ įmonei savivaldybė sumokėjo daugiau nei 6 mln. eurų (iš viso turkams sumokėta 8,5 mln. eurų). Spėta įgyvendinti maždaug ketvirtadalį rekonstrukcijos projekto: baigta griauti senąsias stadiono konstrukcijas, išvedžiotos inžinerinės komunikacijos, pradėta statyti požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, VIP tribūnos.
Tiesa, pats rekonstrukcijos procesas nebuvo sklandus: dėl teisminių ginčų su dviem konkurso nelaimėjusiomis statybų įmonėmis, „LitCon“ ir „Versina“, stadiono projektui skirtą 4,6 mln. eurų Europos Sąjungos paramą teko paskirstyti kitiems projektams, kliūčių buvo iškilę ir su turkų darbininkų įvežimu į Lietuvą, negana to, VDI statybvietėje buvo aptikusi pažeidimų, o kur dar 15min aprašyta skandalinga statybos aikštelės įrengimo sąmata – 4,7 mln. eurų.
Problemos prasidėjo pernai rudenį
Problemos su rangovu prasidėjo pernai rudenį, kai pasireiškė pirmosios Turkijos kompanijos darbuotojų nepasitenkinimo apraiškos.
Netrukus viskas išaugo į didesnes protestų ir net bado akcijas. Streikuoti pusšimtis statybvietėje plušusių „Kayi Construction“ darbuotojų ėmė praėjusių metų gruodį. Kiekvienam jų bendrovė buvo skolinga nuo 7 iki 12 tūkst. eurų. Skelbta, kad iš viso 51 darbuotojui neišmokėta apie 363 tūkst. eurų.
Rangovui susidūrus su finansinėmis problemomis, imta drastiškai atsilikti ir nuo darbų grafiko. Šių metų sausio pradžioje tapo akivaizdu, kad ketvirtadalį darbų atlikusi įmonė nesugebės projekto įgyvendinti per likusius 4 mėnesius.
2020 m. sausio 8 d. turkų įmonė pranešė Kauno miesto savivaldybei, kad dėl jos kaltės sustabdo sutarties vykdymą, savivaldybė, savo ruožtu, pateikė pranešimą, kuriuo pareiškė, kad vienašališkai po 21 dienos nutraukia sutartį, reikalaudama iš „Kayi Construction“ 460 000 eurų sumos, lygios savivaldybės patirtiems nuostoliams. Taip pat Kauno valdžia sustabdė 1,1 mln. eurų atlyginimo už rangovo atliktus darbus mokėjimą. Bent jau taip buvo skelbiama Kauno apygardos teismo išplatintame pranešime spaudai.
Šiandien Kauno miesto savivaldybė teigia, kad sulaikytų pinigų nėra, kadangi pagal pateiktas sąskaitas už priimtus tinkamai atliktus darbus yra apmokėta. Vis dar ieškoma efektyviausių priemonių ir būdų, kaip iš turkų bendrovės išieškoti minėtus pusę milijono eurų.
Galiausiai sutartis dėl vėluojančių darbų buvo nutraukta. Turkų bendrovė apskundė sutarties nutraukimą Kauno apygardos teismui tikindama, kad darbai vėlavo ir jų nebuvo įmanoma vykdyti dėl Kauno miesto savivaldybės kaltės – nepateikė tinkamos viso statybos objekto projektinės dokumentacijos. Tačiau šį faktą teismas paneigė ir pripažino, kad sutartis buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai, Turkijos įmonei pažeidus esmines sandorio sąlygas. Šio teismo verdikto, Kauno miesto savivaldybės žiniomis, turkai nebeskundė – sprendimas įsiteisėjo. Tai 15min patvirtino ir Kauno apygardos teismas – balandžio 8 dieną sprendimas įsiteisėjo.
Dėl tokio teisėjų verdikto turkai neteko 2 mln. eurų dydžio sutarties garanto. Kauno miesto savivaldybei nebeliko nieko kito, kaip tik skelbti viešą konkursą iš naujo.
Lietuva turkų darbuotojų skundų nenagrinėjo
Įdomu, kaip susiklostė protestavusių turkų darbuotojų likimas? Apie tai 15min balandžio 29 dieną papasakojo jų interesus Lietuvoje gynusios, bado streiką Kaune padėjusios organizuoti Gegužės 1-osios profesinės sąjungos atstovas Jurgis Valiukevičius. Jis patikino iki šiol palaikantis artimą ryšį su keliais „Kayi Construction“ darbuotojais. Šiuo metu visi jie, plušėję Kaune, yra sugrįžę į Turkijoje.
„Po to, kai sausio pabaigoje nutraukė sutartį su „Kayi Construction“, daugiau su mumis savivaldybė nebendravo, nors bandėme prašyti pagalbos ir siūlėme variantus, kaip jos atstovai galėtų padėti žmonėms atgauti pinigus, įtraukiant kreditinius darbuotojų reikalavimus tarp kitų neatsiskaitymų su įmonėmis.
Nutraukus sutartį netrukus buvo pradėta išmontuoti statybų aikštelė. „Kayi“ nuomojosi gyvenamuosius konteinerius iš lietuviškos įmonės, o ši pradėjo spausti turkus, kad jie išsikraustytų ir kompanija galėtų pasiimti savo konteinerius. Nutrūko ir maitinimo tiekimas. Galiausiai žmonės nusprendė, kad neverta toliau aukotis ir sutiko grįžti į namus Turkijoje. Užpildėme paskutinius dokumentus, skirtus darbo ginčų komisijai, Darbo inspekcija dar atliko keletą interviu su darbuotojais, ir atsisveikinome – už kelionę namo sumokėjo „Kayi“ kompanija, darbuotojai grįžo saugiai“, – papasakojo J.Valiukevičius.
Turkijoje, deja, žmonės iki šiol negavo nė cento pažadėtų pinigų.
Kaip teigė jis, po kelių savaičių prasidėjus teisminiam procesui, „Kayi Construction“ Turkijoje susisiekė su darbuotojais ir pasikvietė juos pokalbiui. Buvo pasiūlytas susitarimas: jei nutrauks teismo procesą Lietuvoje, už tai įmonė pažadėjo išmokėti po 8 tūkst. eurų per artimiausius keturis mėnesius. Daugelis darbuotojų, anot J.Valiukevičiaus, pritarė šiam susitarimui, dėl to Lietuvoje šių turkų darbuotojų bylos nebuvo nagrinėjamos.
„Dėl kitų darbuotojų, kurie nepasirašė, darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi mūsų kreipimąsi ir išklausiusi „Kayi Construction“ advokatų atsiliepimų, galiausiai atsisakė nagrinėti šią bylą. Komisijos teigimu, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, „Kayi“ filialas Lietuvoje neturi pilnos juridinės atsakomybės ir dėl to nuspręsta, kad darbuotojai negali teistis su filialu, o turėtų kreiptis Turkijoje dėl motininės kompanijos veiksmų. Žinoma, dėl šio sprendimo galėjome kreiptis į teismą, bet tam, deja, neturime lėšų“, – situaciją nubrėžė J.Valiukevičius.
Jo nuomone, tai yra didžiulė spraga Lietuvos įstatymuose, leidžianti įmonėms nusikratyti teisinės atsakomybės. Šis filialas, pasak J.Valiukevičiaus, sudarė su žmonėmis darbo sutartis, mokėjo atlyginimą, bet kai kalba pasisuko link pažeistų darbuotojų teisių, filialas jau imtas laikyti neatsakingu.
„O Turkijoje, deja, žmonės iki šiol negavo nė cento pažadėtų pinigų. Pirmasis pavedimas turėjo įvykti kovo 27 d., bet iki šiol nė vienas iš darbuotojų negavo pinigų, kompanija į jų skambučius neatsako. Darbuotojai svarsto, ar dar bandyti paduoti darbdavį į teismą, bet abejoja, ar pavyks laimėti, nes Turkijos teisine sistema nepasitiki ir mano, kad teisme tiesiog laimės stipresnė pusė.
Keletas darbuotojų norėtų grįžti atgal į Lietuvą, mes bandome surasti jiems čia darbo. Tačiau dėl prasidėjusio karantino visos paieškos kol kas sustojo“, – teigė Gegužės 1-osios profesinės sąjungos atstovas.
Profesinė sąjunga siekia, kad būtų priimtos reikiamos įstatymų pataisos, garantuojančios, jog jei žmogus dirba Lietuvoje, tai ir būtų atsakinga įmonė, kurią Lietuvos institucijos gali kontroliuoti ir, jei reikia, nubausti už pažeidimus ar priteisti pinigus.
Keletą mėnesių koregavo techninį projektą
Grįžkime prie Kauno stadiono atnaujinimo projekto reikalų. Nuo sausio mėnesio, kai buvo nutraukta sutartis, Kauno valdžiai teko ne tik bylinėtis su „Kayi Construction“, bet ir koreguoti techninį projektą. Kas nuveikta iki šiol?
Kaip balandžio 29 dieną 15min teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tadas Metelionis, nutraukus sutartį su turkų bendrove, pastaruosius keletą mėnesių SĮ „Kauno planas“ ruošė savo parengto techninio projekto atnaujinimą. Jame buvo „išminusuojami“ Turkijos bendrovės atlikti darbai.
Perprojektuojant stadioną buvo atsižvelgiama į dabartinius standartus, juk ankstesnis projektas buvo paruoštas dar 2016 metais, o dabar – jau 2020-ieji. Kaip tikina Kauno miesto savivaldybė, natūralu, kad per 4-erius metus su technologijomis nueita į priekį, todėl ir teko pakoreguoti projektą. Paklaustas, kiek procentų techninis projektas pakito, T.Metelionis atsakė, kad 10–15 proc. Esminis pokytis – cokolinio aukšto nugriovimas. Atlikus papildomus tyrimus buvo nuspręsta senas konstrukcijas (stadiono cokolinį aukštą) griauti atstatant jas naujai.
„Visiškai natūralu, jog pradėjus realius stadiono rekonstrukcijos darbus susidūrėme su papildomais iššūkiais, nebuvo galima numatyti visų aplinkybių. Tačiau po visų patobulinimų ir atnaujinimų stadionas taps ne tik ekonomiškesnis, modernesnis bet ir patrauklesnis tiek jo lankytojams, naudotojams, tiek ir verslui“, – paaiškino T.Metelionis.
Dėl šio pokyčio numatyta ir daugiau nei anksčiau sanitarinių mazgų, patobulinta elektrinė dalis: stadionas bus pritaikytas koncertinei veiklai (galės vykti grandioziniai koncertai), tad tam reikėjo padidinti galią, suprojektuoti alternatyvų galios šaltinį – elektros generatorių, stiprinti dangas laikinos scenos pastatymo vietose.
Skaičiuojama, jog darbų liko dar maždaug aštuoniolikai mėnesių.
Liko darbų 18-ikai mėnesių
„Svarbu pabrėžti, kad naujasis rangos darbų konkursas bus skelbiamas nupirkti tik likusią neatliktų darbų dalį. Rangos darbų konkursą planuojame paskelbti artimiausiu metu, kai bus galutinai paruošta visa būtina dokumentacija. Rangovą tikimės turėti per keletą mėnesių nuo konkurso paskelbimo“, – tikino T.Metelionis.
Pasiteiravus, ar šie nesklandumai su turkais ir pakitęs techninis projektas neišaugins bendros statybų kainos (35 mln. eurų), jis įvardijo ir maksimalią konkurso pasiūlymo, renkantis naują rangovą likusiems darbams S.Dariaus ir S.Girėno stadione, vertės ribą – 32 mln. eurų, tačiau tiksli galutinė suma paaiškės tik pasibaigus konkursui ir pasirašius sutartį su laimėtoju.
„Kainą koreguoti teko dėl kelių priežasčių. Per pastaruosius ketverius metus (nuo tada, kai buvo parengtas stadiono projektas) pakilo FIFA reikalavimų kartelė: padidėjo reikalavimai stadiono apšvietimui, varžybų filmavimo bei komentavimo patalpoms, pasikeitė visų stadione numatytų ekranų raiškos standartai. Be to, per trejus metus taip pat keitėsi statybos darbų kaštai. Neaišku ir tai, kiek kainas pakoreguos koronavirusas“, – teigė T.Metelionis.
Skaičiuojama, jog darbų liko maždaug dar aštuoniolikai mėnesių. Būtent po tiek laiko savivaldybė planuotų atidaryti rekonstruotą S.Dariaus ir S.Girėno stadioną.
Kauno valdžios teigimu, skųsdami sutarties nutraukimą teismui, turkai nenorėjo grįžti prie stadiono statybų, jų tikslas buvo vienas – 2 mln. sandorio garanto išsaugojimas ir kova dėl teisybės. 2 mln. jau nugulė į Kauno miesto savivaldybės sąskaitą. Ši suma bus panaudota stadiono rekonstrukcijos projekto įgyvendinimui.
Savivaldybės žiniomis, turkų darbuotojai, iki nutraukimo plušėję statybvietėje, o vėliau skelbę bado akcijas, yra išvykę į Turkiją, apie atsiskaitymą su jais žinių Kauno valdžia teigia neturinti.
15min primena, kad po rekonstrukcijos stadione esančių vietų skaičius turėjo padidėti nuo 9,5 tūkst. iki 15 tūkst., visas tribūnas žadėta uždengti stogu. Planuota, kad stadionas turės modernią šildomą dangą ir atitiks aukščiausios 4-os UEFA kategorijos reikalavimus. Skelbta, kad statomas naujasis stadionas turės tokią futbolo aikštelės dangą, kokią galima rasti geriausiuose pasaulio stadionuose, tokiuose kaip Mančesterio „Old Trafford“ ar Londono „Stamford Bridge“. Vien į aikštelę ir jos šildymo ir laistymo sistemas Kaunas investuoti žadėjo apie 450 tūkst. eurų.
Rekonstruotas S.Dariaus ir S.Girėno stadionas taps daugiafunkcio sporto ir laisvalaikio komplekso Ąžuolyne dalimi. Visą kompleksą sudarys rekonstruota sporto halė, naujas lengvosios atletikos maniežas, atnaujintas Ąžuolyno parkas, Sporto gatvė ir Dainų slėnis.
