Galimybėmis atkurti Kauno pilį draugijos „Pilis“ pirmininkė Danutė Ulvydienė domėjosi nuo 2004 metų. „Net nenutuokėme, kad bus suplanuota šitaip sudarkyti istorinį paveldą. Geriau pilis tegu lieka neatstatyta, nei paversta dar vieno modernaus prekybos centro analogu“, – sakė ji LŽ. D.Ulvydienės tvirtinimu, dėl pilies atkūrimo darbų pradėta nerimauti, kai prieš keletą mėnesių internete buvo paskelbtas architekto Kęstučio Mikšio parengtas projektas.
Draugijos „Pilis“ nariai ir su jais bendraujantys istorikai pastebėjo, kad atstatant objektą norima naudoti šiuolaikiškas statybines medžiagas: metalą, stiklą, klinkerio plytas.
Kauno pilies atstatymo darbams gautas finansavimas iš Norvegijos fondų. Už 2 mln. litų ketinama atkurti geriausiai išsilaikiusį Kauno pilies pietrytinį bokštą, pilį juosiančių sienų fragmentus, nutiesti inžinerinius tinklus.
Kauno savivaldybės administracija jau buvo pradėjusi vykdyti pirminius darbus, tačiau draugijos „Pilis“ viešas pareiškimas, kad statinys bus apjuostas žmonių grandine siekiant jį apsaugoti nuo išdarkymo, valdininkus sustabdė. „Prie pilies rinksimės kitą savaitę“, – vakar LŽ sakė D.Ulvydienė. Jos įsitikinimu, savivaldybė gali inicijuoti K.Mikšio projekto pataisas ir susitarti su Norvegijos fondais dėl kitokio darbų grafiko, nei dabar numatyta.
D.Ulvydienės tvirtinimu, neseniai pasirašytoje ir išplatintoje rezoliucijoje reikalaujama raginti Kauno pilimi besidominčius visuomenės atstovus pakoreguoti projektą, modernias medžiagas pakeičiant akmenimis, plytomis, mediena.
Savivaldybės atstovai tvirtina, kad dabartinis Kauno pilies atstatymo projektas suderintas su Kultūros paveldo departamento Kauno teritoriniu padaliniu. Projektui pritaria ir Kultūros ministerija.
„Kauno pilies dalis numatoma atkurti naudojant medžiagas, analogiškas buvusioms. Stiklinės pertvaros būtų tik interjere, siekiant suformuoti vidines erdves, o metalo konstrukcijos numatomos tik formuojant naujus elementus“, – teigiama ministerijos rašte.
