Švietimo ir mokslo ministerija inicijuoja pirmojo Lietuvoje mokslo ir inovacijų centro, kurį dar galima vadinti tiesiog Mokslo muziejumi, steigimą, kuriam yra numatyta 10 mln. eurų ES lėšų. Dėl teisės statyti šį centrą varžosi Kaunas ir Vilnius. Lapkričio 13 dieną Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio kabinete buvo pristatyta kauniečių vizija, kur galėtų įsikurti šis statinys laikinojoje sostinėje. Vieta jam numatyta Nemuno saloje, kuri laikoma XXI amžiaus Kauno miesto tikruoju centru.
„Svarstėme alternatyvas ir norėdami pabrėžti, kiek svarbus Kaunui yra nacionalinio statuso mokslo ir inovacijų centras, „aukojame“ Nemuno salą. (...) Tokio dydžio mieste kaip Kaunas būtų tikslinga koncentruoti svarbius objektus miesto centre, ir ši sinergija su „Žalgirio“ arena, galbūt kada nors ateityje ir su Kongresų rūmais, su, manau, labai greitai pasikeisiančiu „Respublikos“ viešbučiu sukurs urbanistinį centrą“, – BNS sakė Kauno vicemeras Povilas Mačiulis.
Konkreti vieta, kur saloje galėtų įsikurti mokslo centras, būtų parenkama surengus architektūrinį konkursą. Prieš tai Švietimo ir mokslo ministerija turėtų nuspręsti, kad muziejus steigiamas Kaune.
Pasak Kauno miesto mero V.Matijošaičio, šiam centrui Kauną pasirinkti reikėtų dėl to, kad miestas yra strategiškai patogus (daugiau nei 2 milijonai lietuvių jį galėtų pasiekti per valandą), be to, jame koncentruojasi pramonės ir inovacijų įmonės.
„Yra tokia praktika kaip Estijoje – centras yra Tartu, kad padidinti trauką ne tik į sostinę, bet ir į kitus miestus. Manau, konkurencijos čia net nėra. Kaunas yra akademinis miestas, Lietuvos centras, garsėjantis savo pramone. Kam tas konkursas?“ – tvirtą mintį rėžė V.Matijošaitis.
Mokslo centras galėtų ateityje tapti vienu iš miesto simbolių, vaizduojamu ant atviručių.
Pasak jo, šis mokslo centras galėtų ateityje tapti vienu iš miesto simbolių, vaizduojamu ant atviručių. Vilniuje jis būtų tik dar vienu eiliniu traukos centru.
Pirmadienį Kauno valdžia konkursą organizuojančiai Švietimo ir mokslo ministerijai pateikė savo koncepciją. Lapkričio 16 dieną vyks į ministeriją jos pristatinėti. Dar šiais metais bus priimtas sprendimas, kuriame mieste kursis centras – Vilniuje ar Kaune.
„Nugalėtoją žadama paskelbti iki gruodžio 31 dienos. Naujųjų metų išvakarėse tikimės pergalės šampano taures kelti mes, kauniečiai“, – šyptelėjo meras.
Architektūrinis konkursas bus vykdomas kitų metų sausį. Birželį bus paruoštas techninis bei investicinis projektas, gauti statybos leidimai, spalį jau vykti viešieji pirkimai. 2017 metais prasidėtų statybos darbai, kurie būtų užbaigti per metus.
Pasak architekto Jono Audėjaičio, Nemuno sala pasirinkta ieškant reprezentatyvios vietos mieste ir stebint, kaip vyko miesto plėtra. Aleksotas, pasak architekto, bus naujoji miesto plėtros kryptis, todėl Nemuno sala atsiduria miesto centre.
„Sala atsiduria tokioje vietoje, kad mes galime įvardyti, jog tai yra XXI amžiaus miesto centras. (...) Sala tampa tuo tikruoju, realiuoju miesto centru, kur turėtų atsirasti kažkas tokio iš statinių, kas ženklintų XXI amžiaus laikmetį. Nemuno sala – reikšmingiausia vieta Kaune. Joje nebereikia spręsti net žemės klausimų – galima statyti kad ir dabar“, – kalbėjo J.Audėjaitis.
Nemuno sala atsiduria tokioje vietoje, kad mes galime įvardyti, jog tai yra XXI amžiaus miesto centras.
Nors statyti saloje komercinės ar gyvenamosios paskirties statinius, pasak jo, būtų „šventvagiška“, tačiau nacionalinės svarbos objektas, kuris nebūtų didelis savo užimamu plotu (trigubai mažesnis už dabar jau saloje esančią „Žalgirio“ areną), būtų tinkamas objektas tokiai vietai. Tik 15 km nuo oro uosto, 8 km nuo magistralės, 7 km nuo „Via Balticos“.
Kauno technologijos universiteto prorektorės Astos Pundzienės teigimu, planuojama muziejuje ekspozicija būtų skirstoma į tris pagrindines grupes: žmonės, mašinos, gamta bei sąsajas tarp jų.
„Tai suteikia galimybę pamatyti tarpusavio ryšius ir negalėjimą išgyventi vieniems be kitų, interaktyviai prisistatyti pasauliui savo mokslo ir inovacijų pasiekimus. Ekspozicija turės tenkinti tiek vaiko, tiek suaugusiojo poreikius. Centras sudarys kompoziciją su kitais svarbiais Kaunui statiniais: VDU Kauno botanikos sodu, Zoologijos muziejumi bei sodu. Svarbiausia investuojant – komandos motyvacija. O mes, kauniečiai, labai norim šio centro“, – kalbėjo A.Pundzienė.
Pasak verslininko Vlado Lašo, tokio centro įsteigimas Lietuvoje – sena jo svajonė.
„Toks centras padėtų visiems kartu parodyti, kokių įdomių technologijų yra čia pat, šalia, kokius įdomus dalykus sukuria žmonės šalia mūsų ir padėtų tai pat užsikrėsti kūryba. Kai su mokiniais lankiausi tokiame centre Los Andžele, negalėjome iš jo išeiti dvi dienas. Padarysim viską, ką galim, kad šis centras atsirastų Nemuno saloje. Šis centras bus nuolat kuriamas. Galėsime greičiau susipažinti su ateitimi, naujausiomis technologijomis“, – kalbėjo verslininkas.
Jis tikisi, kad muziejuje būtų galima atsispausdinti trimačių daiktų, pasivažinėti savarankiškai be vairuotojo važiuojančiu automobiliu Nemuno salos teritorijoje, virtualiai nusikelti į Marsą. Tai būtų puikiausias savo verslo srities pristatymas.
Savivaldybė skaičiuoja, kad toks objektas kainuotų apie 23 mln. eurų.
Savivaldybė skaičiuoja, kad toks objektas kainuotų apie 23 mln. eurų. 5 mln. eurų tikimasi gauti iš Vyriausybės, 10 mln. eurų – iš Švietimo ir mokslo ministerijos valdomų Europos Sąjungos fondų lėšų, dar 2,5 mln. eurų planuojama gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, kuriuos skirsto Vidaus reikalų ministerija. Likusius 5,5 mln. eurų skirtų savivaldybė bei partneriai.
Tikimasi, jog per metus centrą Kaune aplankytų apie 300 000 lankytojų, iš kurių 70 proc. sudarytų miesto svečiai. Centras turėtų užimti apie 9000 kvadr. metrų.
Manoma, kad centras apie 80 proc. – apie 2,5 mln. eurų – jo išlaikymui reikalingų lėšų „užsidirbtų“ pats iš parduotų bilietų bei komercinių paslaugų. Numatoma, jog įėjimo kaina vaikams bus kur kas mažesnė nei kitose užsienio šalyse, – apie 6 eurus. Bus siekiama, kad centrą lankytų mokytojų atvestos klasės mokinių.
Norima, jog pats centro pastatas atrodytų išskirtinai ir taptų meno kūriniu.
Dėl modernaus mokslo ir inovacijų centro vietos Kaunas varžosi su Vilniumi, šis jam vietą yra numatęs Saulėtekio mokslo centre.
Kaip BNS anksčiau yra sakęs Vilniaus mero patarėjas Albertas Lakštauskas, ši vieta pasirinkta dėl jos mokslinio konteksto.
„Apsistojome prie tos vietos, kuri apsvarstyta buvo ir galimybių studijoje, – tai Saulėtekio alėjoje. Tai yra Vilniaus universiteto lyderystės rezultatas, jie skiria konkrečiai sklypą, atsiranda bendra sąveika su teritorija, kuri turi daug mokslo objektų“, – kalbėjo jis.
Pirmadienį Švietimo ir mokslo ministerijoje savivaldybių atstovai pristatys savo parengtas vizijas dėl muziejaus galimybių įsikurti viename ar kitame mieste. Dėl galutinės muziejaus vietos tikimasi apsispręsti dar šiemet.
Radus partnerių versle, muziejus duris galėtų atverti 2018-2019 metais.
Interaktyviame mokslo ir technologijų centre lankytojai galėtų susipažinti su žmonijos atradimais, išradimais, mokslo ir technologijų naujovėmis, jame būtų pristatomos inovatyvios Lietuvos įmonės.
Moksleiviams svarstoma įrengti modernias laboratorijas, sudaryti galimybę centre stažuotis mokytojams.
Projektui finansuoti norima pasitelkti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę.
