„Kaunas Pride“ atstovai ketvirtadienį susitiks su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, pristatys jai savo siūlymus teisėkūrai.
„LGBTQ+ bendruomenės balsas nuo pat nepriklausomybės pradžios nėra girdimas. Mes nereikalaujame išskirtinių teisių, tiesiog norime prieš įstatymą būti lygūs, kaip tai numato Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis. Kaunas Pride eitynių kaip protesto tikslas atkreipti dėmesį į socialines problemas su kuriomis susiduria LGBTQ+ bendruomenė Kaune bei Lietuvoje. Todėl Kaunas Pride kelia šiuos reikalavimus Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei. Rugsėjo 4-ą dieną Kaune vyks eitynės šių reikalavimų svarbai pažymėti“, – rašoma pranešime.
„Kaunas Pride“ reikalavimai:
Teisinė ir socialinė apsauga
-
Reikalaujame, kad teisė į santuoką, partnerystę ir įvaikinimą būtų užtikrinta nepaisant partnerio lyties.
-
Reikalaujame socialinių garantijų ir paslaugų visiems, nediskriminuojant pagal šeiminį statusą.
-
Reikalaujame pakeisti LR nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, kurio pagrindu informacija apie LGBTQ+ bendruomenę yra cenzūruojama.
-
Reikalaujame užtikrinti LGBTQ+ žmonių apsaugą nuo diskriminacijos darbe bei kitose visuomenės gyvenimo srityse. 32 proc. LGBTI asmenų Lietuvoje teigia patiriantys diskriminaciją darbe. Privaloma įtraukti lytinę tapatybę ir lyties raišką į teisės aktus kaip nediskriminavimo pagrindus bei iš tikrųjų užtikrinti nediskriminavimo normų įgyvendinimą.
-
Reikalaujame, kad nereikėtų kreiptis į teismą, kad gautume mūsų lytinę tapatybę atitinkančius asmens dokumentus.
Švietimas
-
Reikalaujame mokyklose, kolegijose ir universitetuose mokytis apie LGBTQ+ bendruomenę ir skirtingas orientacijas, lytines tapatybes ir išraiškas. Norime mokytis apie LGBTQ+ bendruomenės istoriją, kultūrą ir kovą už lygias teises Lietuvoje bei pasaulyje. 47 proc. LGBTI žmonių yra patyrę patyčias Lietuvos mokykloje.
-
Reikalaujame lytinio švietimo, grįsto mokslu ir žmogaus teisėmis.
Sveikatos apsauga
-
Reikalaujame kompetentingos psichologinės pagalbos iš visų psichikos sveikatos specialistų, o ne tik palankių LGBTQ+ bendruomenei. Reikalaujame užtikrinti kvalifikuotą, prieinamą psichologinę pagalbą visiems Lietuvos žmonėms. 43 proc. LGBTI žmonių daugiau nei pusę laiko jaučiasi nusiminę arba depresyvūs – tai yra prasčiausias rodiklis ES.
-
Reikalaujame reglamentuoti orų lyties keitimą teisės aktais ir priimti sveikatos paslaugų teikimo translyčiams asmenims aprašą. 2000 metų Civilinio kodekso 2.27 straipsnis yra numatęs, kad lyties keitimo tvarką nustato įstatymas. Tačiau toks įstatymas per 21-erius metus nebuvo priimtas.
-
Reikalaujame, kad įstatymiškai būtų uždrausta konversijos terapija.
11.Reikalaujame užtikrinti, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų teikiamos nediskriminuojant dėl lytinės tapatybės, seksualinės orientacijos ir lyties raiškos. 20 proc. Lietuvoje gyvenančių LGBTI asmenų patyrė diskriminaciją gaudami socialines ir sveikatos paslaugas.
Viešoji tvarka ir saugumas
-
Reikalaujame, kad būtų priimti įstatymai efektyviai kovojantys su neapykantos kalba. Neapykanta nėra „žodžio laisvė“. Niekas neturi gyventi baimėje ar patirti smurtą dėl savo seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės. Lietuvoje net 73 proc. LGBTI asmenų viešose vietose vengia laikytis už rankų su tos pačios lyties partneriu(-e).
-
Reikalaujame, kad teisėsaugos pareigūnai būtų apmokyti, kas yra neapykantos kalba, ir deramai tirtų šiuos nusikaltimus ar nusižengimus. 23 proc. Lietuvoje gyvenančių LGBTI asmenų teigia nepranešę apie paskutinį fizinio ar seksualinio smurto incidentą bijodami homofobiškų ir/ar transfobiškų policijos reakcijų.
-
Reikalaujame visur ir visada užtikrinti LGBTQ+ asmenų saugumą bei atsakingai tirti visus smurto nusikaltimus. 41 proc. Lietuvoje gyvenančių LGBTI asmenų vengia tam tikrų vietų, bijodami tapti prievartos, grasinimų ar priekabiavimo aukomis. 27 proc. LGBTI žmonių Lietuvoje per paskutinius penkerius metus yra patyrę fizinį arba seksualinį smurtą.
Šeštadienį Kaune, Laisvės alėjoje, rengiamos LGBTQ+ eitynės.
Miesto savivaldybė birželį nesuderino šių eitynių maršruto, motyvuodama vykdomais infrastruktūros atnaujinimo darbais ir neproporcingai dideliais nepatogumais miestiečiams. Tačiau eitynių organizatoriai šį sprendimą apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui ir šis rugpjūčio pradžioje įpareigojo savivaldybės administraciją suderinti eitynių maršrutą.
Savivaldybė savo ruožtu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kad šis panaikintų Regionų apygardos administracinio teismo sprendimą, kol kas byla nenagrinėta.