Jo teigimu, Kaunui laikas atsisakyti tvirtovės mentaliteto, prisistatyti kaip atviram miestui.
Pasak programos vadovės Virginijos Vitkienės, 2022 metais planuojami keturi dideli renginiai – pirmasis būtų Kauno Europos kultūros sostinės atidarymas sausį, antrasis būtų susijęs su Kauno dienų tematika, kuri atsiskleistų per tris Kauno centrus: viduramžiškąjį, naująjį – Laisvės alėją, kuria nusidriektų muzikos laboratorija su keliais tūkstančiais atlikėjų, bei XXI amžiaus Kauno centrą – Nemuno salą. Trečiasis renginys būtų jaunimo festivalis rugsėjį, į kurį būtų įtraukiami 2000 metais gimę jaunuoliai, o ketvirtasis – uždarymo renginys gruodį. Kiekvienas iš šių renginių truktų po tris dienas.
Vis dėlto pirmieji Europos kultūros sostinės renginiai prasidėtų gerokai anksčiau – jau 2017 metų antrojoje pusėje. Planuojama, kad programa vyktų pagal keturias kryptis: santakos, painiavos, tempo ir sąmonės.
Santakos temoje atsiskleistų bendradarbiavimas ir partnerystė, siekiama suvienyti meną ir mokslą, verslą ir kultūrą, vykdyti tarpdisciplininius projektus. Painiavos tema nagrinėtų sudėtingas ir nepatogias temas, tokias kaip žydų atmintis, carinės imperijos palikimas mieste, fortų, industrinė ir tarpukario architektūra. Tempo tema skirta Kaune vykstantiems festivaliams, kurie 2022 metams planuoja parengti išskirtines programas. Sąmonės tema skatins bendruomeninę miesto kultūrą, kad kiekvienas miestietis galėtų pasijusti savo gyvenamosios vietos šeimininku.
„Dalyvaujame tikrai nuostabiame iššūkyje ir vien pats dalyvavimas Kaunui duoda didžiulę reikšmę. (....) Šiandien turime pakalbėti apie tai, kad miestas turi biudžete numatyti 12 mln. eurų, kad paraiška galėtų būti tokia, kokią mes įsivaizduojame“, – kalbėjo Kauno vicemeras Simonas Kairys.
Ši suma būtų padalyta per kelerius projekto metus: pagal antradienį Kauno miesto tarybos svarstysimą projektą, 2017 metais būtų skiriama 474 tūkst. eurų, 2018 metais – 1 mln. eurų, 2019 metais – pusė milijono eurų. 2020 ir 2021 metais tam būtų skiriama po 2,4 mln. eurų, o 2022 metais, kai vienas Lietuvos miestas būtų Europos kultūros sostine – 3,9 mln. eurų. 2023 metais projektui dar tektų 1,3 mln. eurų.
S.Kairio teigimu, miestui šie pinigai nebūtų didelė našta, nors ir nebūtų skiriami šiuo metu finansuojamų projektų sąskaita.
„Tikrai rasime – biudžetas surenkamas optimistiškai. Tai nėra suma, kurią reikės panaudoti 2022 metais, ši suma išsidėlios nuo 2017 metų. Ir ją išdėliojus nemanau kad biudžetui tai būtų didelė našta“, – kalbėjo vicemeras.
Europos kultūros sostinės vardas kasmet suteikiamas ne daugiau kaip dviems Europos miestams. 2022 metais teisę vienam miestui suteikti šį vardą yra gavusi Lietuva ir Liuksemburgas. Miestų paraiškas vertins tarptautinė komisija. Galutinis sprendimas dėl Europos kultūros sostinės vardo suteikimo bus priimtas 2017 metais.
Europos kultūros sostine tapti taip pat sieks Klaipėdos regionas, Panevėžys, Birštonas, Jonava ir Druskininkai.
2009 metais Europos kultūros sostinė buvo Vilnius.
