Šiųmetinis Kauno biudžetas parengtas vadovaujantis strateginiu 2022–2024 m. miesto veiklos planu, vykdomomis programomis, tęstiniais ir planuojamais projektais, miesto surenkamomis pajamomis bei kitais asignavimais. Jis siekia 478,4 mln. eurų, – pranešimu spaudai informuoja Kauno miesto savivaldybė.
Du trečdalius (320,6 mln. eurų) sudaro savivaldybės indėlis, 31 proc. (148,5 mln. eurų) įplaukos iš valstybės bei Europos Sąjungos fondų ir vos 2 proc. (9,3 mln. eurų) skolintų lėšų.
Metams įsibėgėjant, biudžetas gali didėti ir būti tikslinimas dėl papildomai gautų lėšų iš valstybės ar ES paramos.
Didžiausio finansavimo sulauks švietimas. Tai – 45,6 proc. viso biudžeto lėšų arba 218,3 mln. eurų.
Ženkli biudžeto dalis numatyta miesto tvarkymui ir infrastruktūros plėtrai – 84,9 mln. eurų (17,8 proc.), investicijoms į sveikatos ir socialinės apsaugos sritis – 53 mln. eurų arba 11,1 proc.
„Miesto biudžetas paskirstytas pagal prioritetus, siekiant įgyvendinti ne tik Kaunui, bet ir visai Lietuvai svarbius strateginius objektus. Atsižvelgdami į ekonominę situaciją, keliame atlyginimus biudžetinių įstaigų darbuotojams. Visada siekiame paskirstyti lėšas racionaliai, planuodami į priekį. Jei greta miesto pastangų sulauktume ir stipresnio prisidėjimo iš valstybės, daugelis procesų vyktų nepalyginamai sparčiau“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Didžiausio finansavimo sulauks švietimas. Tai – 45,6 proc. viso biudžeto lėšų.
Daugiau kaip 24,2 mln. eurų šiemet numatyta skirti būtent atlyginimams didinti. Jie bus paskirstyti švietimo, kultūros, sporto, socialinės ir sveikatos srities darbuotojams bei kitų biudžetinių įstaigų specialistams.
Dukart išaugęs finansavimas kultūrai
Palyginus su praėjusiais metais, padvigubėjo kultūros finansavimas – nuo 15,8 iki 31,3 mln. eurų. Ypatingas dėmesys skiriamas „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programai, miesto kultūriniams renginiams ir ilgametėms „Iniciatyvų Kaunui“, „Kauno akcentų“ bei Paveldotvarkos programoms.
Miestas taip pat investuos per 3,5 mln. į kultūrai svarbių objektų priežiūrą ir remontą. Tarp didžiųjų projektų – Dainų slėnio rekonstrukcija, rotušės atnaujinimas ir inovatyvaus muziejaus įkūrimas, M. K. Čiurlionio koncertų centro techninio projekto rengimas.
Kasmet nuosaikiai didinamas finansavimas ugdymo kokybei gerinti, neformaliam švietimui bei vaikų užimtumui per atostogas. Bendra švietimui skiriamų lėšų suma lyginant su praėjusiais metais, padidėjo 14,4 proc.
Dalis lėšų skiriama ugdymo įstaigų išlaikymui, mokyklų ir darželių modernizavimui bei naujų objektų statyboms. Jau greitai mažiausiems kauniečiams duris atvers vadinamasis Kuršių darželis Šilainiuose, šiuo metu intensyvūs statybų darbai vyksta ir Vilijampolėje, Jūratės gatvėje. Taip pat ruošiamasi lopšelio-darželio statyboms Romainiuose, Vijūkų g.
Užtikrins programų ir veiklų tęstinumą
Investicijas į sveikatos ir socialines sritis siūloma didinti beveik 5 proc. – iki 53 mln. eurų. Miestas numatęs ir toliau sistemingai plėsti bei tobulinti paslaugas, gerinti gyvenimo sąlygas žmonėms su negalia, rūpintis pažeidžiamomis visuomenės grupėmis. Taip pat toliau užtikrins finansavimą bei tęstinumą pasiteisinusioms Savižudybių prevencijos ir „Judėk sveikai“ programoms.
Apie 2,5 proc. didėja miesto infrastruktūros ir tvarkymo asignavimai. Jie orientuoti į kokybiškos ir saugios susisiekimo infrastruktūros, švarios aplinkos, efektyvaus atliekų tvarkymo užtikrinimą, darnų miesto teritorijų planavimą ir plėtrą.
Tarp svarbiausių ateinančių metų tikslų – likusios Laisvės alėjos atkarpos rekonstrukcija tarp Vytauto prospekto ir Trakų gatvės, tęsiami darbai Aleksoto inovacijų pramonės parke, steigiama Kauno būsto modernizavimo agentūra.
Atlikti darbai sumažino skaičius
„Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tam tikri sektoriai sulaukė biudžeto apkarpymų. Tačiau kuklesni skaičiai žymi ne ką kitą, o sėkmingą didžiųjų projektų – Dariaus ir Girėno stadiono statybų, legendinės Sporto halės rekonstrukcijos, Irklavimo bazės trasos gilinimo, Ąžuolyno ir kitų miesto parkų atnaujinimo darbų – finišą. Tuo pačiu tai patvirtina apie efektyviau teikiamas paslaugas gyventojams“, – kalbėjo Kauno vicemeras Andrius Palionis.
Pasak jo, tokie pokyčiai susiję su sporto infrastruktūros ir žaliųjų miesto erdvių tvarkymu. Per paskutinius kelerius metus miestas su šiais darbais gerokai pasistūmėjo, todėl šiemet aplinkos apsaugos srityje skaičiai atitinkamai sumažėjo maždaug trečdaliu, o ties bendrų valstybės paslaugų eilute – beveik šeštadaliu.
Sportui 2022-iesiems numatyta 45,8 mln. eurų. Be didžiųjų projektų užbaigimo, miestas toliau investuos į sporto bazių ir laisvalaikio infrastruktūros priežiūrą, modernizavimą ar įkūrimą, aktyvaus laisvalaikio programas. Šiemet planuojama pradėti lengvosios atletikos maniežo statybas, „Šilainių“ baseino rekonstrukciją.
Per šiuos metus bus baigti atnaujinimo darbai Santakos, Neries krantinės ir Naugardiškių parkuose. Finišo link artėja ir Ąžuolyno tvarkyba.
Drauge su baigiamais statybų darbais ryškių pokyčių sulauks ir parkas Nemuno saloje, taip pat suplanuota atnaujinti nediduką skverą ties Gedimino ir Kęstučio gatvių sankirta. Šiems darbams skirta per 4,6 mln. eurų. Dar 3,4 mln. – nuolatinei miškų, parkų, miesto skverų ir kitų žaliųjų erdvių priežiūrai, apsaugai bei tvarkymui.
Su visu šiųmečiu Kauno miesto biudžeto projektu susipažinti galima internete: bit.ly/biudzetas2022. Pastabų ir pasiūlymų dėl biudžeto projekto laukiama iki vasario 17 d. el. paštu biudzetas@kaunas.lt.
Kauno miesto taryba 2022-ųjų jį svarstys ir tvirtins artimiausiame tarybos posėdyje vasario 22 d.
