Vandens sporto centras suskirstytas į 3 zonas.
Olimpinių standartų 50 metrų ilgio 10 plaukimo takų baseinas (atitinka Tarptautinės plaukimo federacijos FINA reikalavimus), 528 vietų žiūrovų tribūnos, 8 metrų gylio 25 metrų ilgio mokymosi plaukti vaikams baseinas, 6 tūkst. kv. metrų ploto dviguba SPA zona su daugybe vandens pramogų, 11 pirčių, kavinė ir erdvus (2 tūkst. kv. metrų patalpos, talpinsiančios iki 200 žmonių) sporto klubas (manoma, kad čia iš „Žalgirio“ arenos gali persikelti „Lemon Gym“) – viskas po vienu stogu. Čia pat – ir sūkurinė vonia lauke su vaizdu į Nemuną.
Iš viso statinyje – 12 įvairaus dydžio baseinų.
„Sudėtinga buvo tokį statinį, kuris – labai didelis, įkomponuoti Nemuno saloje. Labai jautriai reikėjo žiūrėti. Pats reljefas uždavė daug parametrų.
Turime po pastatu techninį rūsį – prasidėjo skaičiavimai dėl gruntinių vandenų, Nemuno vandens lygio. Kai projektavome „Žalgirio“ areną prieš 15 metų, jau tuo metu Nemuno vandens lygiai buvo išnagrinėti, tad kažkokių naujų problemų neatsirado. Tik daug kūrybinių, matematinių ir inžinerinių skaičiavimų. Turbūt tai vienas didesnių iššūkių mano karjeroje“, – tikino architektas Aurimas Ramanauskas, atskleidęs, kad po žeme teko „kastis“ apie 4 metrus, o Nemuno ir baseino lygis skiriasi 8-iais metrais.
2750 kub. m vandens talpinančio olimpinio baseino gylis siekia 220 cm, vandens temperatūra – 28 laipsniai. Pramoginėse zonose jis bus 4 laipsniais šiltesnis, o sūkurinėse voniose sieks ir 35 laipsnius. Oro temperatūra patalpose visuomet bus bent 1 laipsniu aukštesnė, kad nesiformuotų kondensatas.
Kiek statinyje iš viso bus sunaudota vandens per mėnesį, kaip juokavo projektuotojai, atskleis vandens skaitliukai. Bandymų metu pagrindinis baseinas buvo užpildytas per 3 dienas.
Baseine bus galima rengti Lietuvos ir Baltijos šalių plaukimo čempionatus, o jei prireiks vykdyti aukštesnio tarptautinio lygio varžybas, jis tarnaus kaip apšilimo ir treniruočių bazė. Pagrindinis (surenkamas) baseinas, kuris, tikėtina, būtų nuomojamas, tokiais atvejais iškiltų tuneliu sujungtoje „Žalgirio“ arenoje.
Tiek baseine, tiek SPA zonoje vienu metu galės apsilankyti apie 300–400 žmonių.
Vieno aukšto su antresole A+ energinės klasės pastato bendrasis plotas siekia 18,4 tūkst. kvadratinių metrų, užstatymo plotas viršija 9 tūkst. kv. m. Kartu su „Žalgirio arena“ (apie 16 kv. m plotas) bei automobilių aikštele šie statiniai, pasak architekto, užima apie 7–8 proc. visos Nemuno salos ploto, kuris sudaro apie 30–33 ha.
Didžiulė šachta
Ketvirtadienį žiniasklaidai suteikta galimybė apžiūrėti ir pastato „smegenis“. Visos inžinerinės šildymo, vėdinimo ir valymo sistemos įrengtos po žeme esančiame 8 tūkst. kv. metrų rūsyje. Speciali technologija šildys vandenį iki reikiamos temperatūros, o drėgmę šalins ir tinkamas oro sąlygas patalpose užtikrins net 15 vėdinimo sistemų. Kai kurių ortakių plotis siekia 4–5 metrus.
Oras į pastatą paimamas per vienintelę įspūdingų parametrų šachtą. Ventiliacijos kameros ilgis – 220 metrų. Atskiroje patalpoje – galingi vandens filtrai.
„Iššūkis buvo – kaip į pakankamai žemą pastatą sudėti tiek daug inžinerijos“, – sakė rangos darbus atlikusios bendrovės „Conresta“ projektų vadovas Laurynas Senkus.
Vienu metu rūsyje vien betonuotojų plušo apie 200, iš viso piko metu dirbo daugiau nei 500 darbuotojų.
Idealiai laiku ir už tą pačią kainą
Vandens sporto centro projektas įgyvendintas per 1,5 metų (statybos užbaigimo aktas patvirtintas gegužės 6 dieną – objektas pripažintas tinkamu naudoti), tad užbaigtas jis laiku. Ir vien tai jau yra retenybė. Daugelio kitų viešųjų projektų atidarymai stringa dėl įvairiausių priežasčių.
„Manome, kad kūrinys yra pačiu laiku ir už gerą kainą. Juk kainos šoko pasiutpolkę. Darė kompanija, kuri turi baseinų statybos patirties. Džiaugiamės, kad E.Miliūno studija, kuri projektavo ir „Žalgirio“ areną, atliko šitą projektą. Tai vienas iš geriausių tokio pobūdžio statinių Baltijos šalyse, gal net Lenkiją prijungčiau“, – įvertino Kauno meras V.Matijošaitis.
Anot architekto A.Ramanausko, baseinas papildo „Žalgirio“ arenos, kuri gali surengti bet kokį renginį, galimybes. Pasaulyje, anot jo, yra mažai baseinų su tribūnomis, nes tai – ne ekonomiška, išlaikymo kaštai – itin dideli. Tas pats Londono olimpinis baseinas, kuriame Rūta Meilutytė laimėjo aukso medalį, vėliau buvo rekonstruotas.
Atsiėjo šis statinys Kaunui 27,5 mln. eurų ir, kaip teigiama, tik nežymiai pabrango – pirminė numatyta projektui suma siekė 26,3 mln. euro. Anot V.Matijošaičio, iš Vyriausybės tam negautas nė vienas centas, tad tai yra išskirtinai tik savivaldybės projektas.
Kaunas ruošiasi statyti dar du, kaip teigė meras – „mažiukus“, baseinus Panemunėje ir Šilainiuose.
„Tai pirmasis ir vienintelis toks baseinas Lietuvoje. Gal net Baltijos šalyse. Nėra niekur, kad būtų ir olimpinis 10 takų 50 metrų ilgio baseinas, ir didžiulė SPA zona šalia. Jei kas nors šių dienų kainomis imtų tokį statyti, atsieitų dvigubai brangiau – apie 50 mln. eurų, tad kaži, ar kas imsis“, – šyptelėjo Vigimantas Abramavičius, Kauno savivaldybės Statybų valdymo skyriaus vedėjas.
Ieško laikino operatoriaus
Šiuo metu yra ieškomas laikinas baseino operatorius. Vokų atplėšimo su pasiūlymais procedūra turėtų įvykti šio mėnesio pabaigoje. Laimėjusi įmonė atverti centro duris miestiečiams tuomet turėtų per mėnesį, tad tikimasi, kad oficialus atidarymas įvyks antroje vasaros pusėje.
Būtent operatorius ir nustatys bilietų kainas. Jam dar teks investuoti apie 700 tūkst. ar 1 mln. eurų į baldus, spinteles bei panašias interjero detales. Surasti operatoriui teks ir tai, kas įsikurs sporto klube, kas administruos kavinės SPA zonoje patalpas.
Prie „Žalgirio“ arenos iškilęs vandens sporto centras dėl unikalių architektūrinių sprendimų beveik nepastebimas iš išorės – jo stogas bus apželdintas veja, tad, žvelgiant nuo miesto centro pusės, bus tarsi susiliejęs su Nemuno sala.
„Aš nesu urbanistas, bet visi urbanistai džiaugiasi, kad Nemuno sala nėra subjaurota. Jei žiūrėtume iš aukštesnio pastato, baseino mes beveik nematome“, – teigė V.Matijošaitis.
