Ar gali gatvė tapti įkvėpimo šaltiniu? – klausia „Kauno diena“ ir atsako, kad taip. Sociologas Apolonijus Žilys sutinka, kad gyvenimas Partizanų g. stovinčiame devynaukštyje inspiravo jį atlikti pirmąjį Lietuvoje tyrimą apie socialinius skirtumus skirtinguose šalies didmiesčių mikrorajonuose.
Anot Vytauto Didžiojo universiteto doktoranto A.Žilio, nors pati Partizanų g. atrodo neįdomi, pilka, tranzitinė, bet kerta vieną didžiausių ir seniausių gyvenamųjų rajonų – Dainavą, savo daugiabučiuose glaudžiančią labai įvairią publiką. Prieš porą metų jo atliktame tyrime su Vilniaus ir Klaipėdos gyvenamaisiais rajonais buvo lyginama Dainava, Vilijampolė, Kauno centras ir jo priemiesčiai.
Anot Vytauto Didžiojo universiteto doktoranto A.Žilio, nors pati Partizanų g. atrodo neįdomi, pilka, tranzitinė, bet kerta vieną didžiausių ir seniausių gyvenamųjų rajonų – Dainavą, savo daugiabučiuose glaudžiančią labai įvairią publiką.
„Man gyventi daugiabutyje įdomu, nes skiriasi tiek pats rajonas, tiek gyventojai, galima įžvelgti įvairių tendencijų. Priešingai, priemiesčių sociodemografinė sudėtis yra labai vienoda – dažniausiai vidurinės klasės jaunos šeimos su vaikais, turinčios automobilius“, – teigė A.Žilys.
Pats vyras didelę savo gyvenimo dalį praleido Dainavos rajone ir čia gyvena iki šiol.
„Lengva buvo pasirinkti šią gyvenamąją vietą, kadangi viešuoju transportu yra paprasta patekti į centrą, kitas miesto vietas. Ir apskritai Dainavoje yra tikrai daug gerų pavyzdžių, kaip tvarkosi rajonų bendruomenės. Mano daugiabutis taip pat bando formuoti savo erdvę ir aktyviausi gyventojai jaučia atsakomybę už savo gyvenamąją vietą, tvarkosi ir prižiūri gyvenamąją aplinką“, – pasakojo A.Žilys.
Kaip pastebi „Kauno diena“, važiuojant ar vaikštant Partizanų g. šalikelėmis, sutikti galima, regis, vien pensinio amžiaus gyventojus. Anot sociologo, toks įvaizdis atsiranda neatsitiktinai – tikrai gana didelė dalis Dainavos rajono gyventojų yra senyvo amžiaus, lyginant su kitais Kauno gyvenamaisiais rajonais.
Portalas „Kaunodiena.lt“ primena, kad Kaune jau dešimtmetį svarstoma, kaip sutvarkyti miestą juosiančius fortus. Deja, dažniausiai apsiribota kalbomis arba dokumentų tvarkymu, išskyrus VII fortą, kur iniciatyvos ėmėsi privatūs asmenys.
Šią savaitę įstaiga „Kauno tvirtovės projektai“ kartu su savivaldybe pristatė projektą „At Fort“, kuris ateityje turėtų sukurti Kauno tvirtovės istorinį-architektūrinį parką.
„Kauno tvirtovės projektų“ direktoriaus Valdo Rakučio teigimu, tvirtovės kompleksą sudaro apie 200 pastatų, kuriuos būtina pritaikyti visuomenės poreikiams.
Nuo 2012 m. savivaldybė, dalyvaudama tarptautiniame projekte „At Fort“, parengė bandomąjį Kauno VI forto projektą. Didžiąją dalį forto nutarta skirti karo technikos eksponatams, kuriuos perduotų Krašto apsaugos ministerija.
„Reikalinga ne tik mūsų iniciatyva, bet ir valstybės indėlis. Fortai turėtų būti pritaikomi ne tik karinei ekspozicijai – juose galėtų vykti jaunimo stovyklos, koncertai, konferencijos“, – įsitikinusi miesto tarybos narė Gintarė Skaistė, vadovaujanti muziejaus įkūrimu VI forte besirūpinančiai darbo grupei.
Portalas „Kauno žinios“ skelbia žinia, kad artėjant didžiosioms šventėms, Lietuvos gyventojai raginami dalintis gerumu su pačiais mažiausiais. Gruodžio 20 d., 14 val. Kauno Rotušės aikštėje visi kviečiami pasivaišinti tikra karšta, saldžia kalėdine sriuba ir prisidėti prie gerumo akcijos „Lašelis džiaugsmo“, skirtos Kauno klinikų Vaikų ligų skyriuje gulintiems vaikams, rašo portalas „Kauno žinios“.
Šia kalėdine gerumo akcija siekiama sukurti jaukią ir gražią kalėdinę šventę Kauno vaikų ligų klinikose gulintiems vaikams.
