Kaip rašo „Kauno diena“, atvykėliai iš trečių šalių atrado naują būdą kurtis Europos Sąjungos šalyse – registruojama fiktyvi santuoka kitoje ES šalyje, o Lietuvoje tik gaunamas leidimas gyventi. Jis galioja penkerius metus, o mūsų šalies institucijos neturi jokių galimybių patikrinti, ar šeima nėra sukurta fiktyviai.
„Seimui sugriežtinus sąlygas, kuriomis užsieniečiai gali turėti Lietuvoje savo verslą, buvo prognozuota, kad prasidės fiktyvių santuokų su mūsų piliečiais bumas, bet, pasirodo, imigrantai mąsto plačiau“, – „Kauno dienai“ pripažino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Užsieniečių reikalų poskyrio viršininkė Tatjana Znamenskienė.
Vienas naujausių pavyzdžių, užregistruotas Kauno migracijos skyriuje: iš Kipro atvykusios Lietuvos pilietės ir išeivio iš Pakistano santuoka.
Jie susipažino per lietuvės, prisistatančios teisininke, atostogas Kipre. Ten ir susituokė. Pakistanietis gavo ES piliečio šeimos nario leidimą gyventi Kipre.
Mūsų pilietės linkusios kitose ES šalyse, į kurias išvyksta dirbti ar atostogauti, tuoktis su išeiviais iš kur kas egzotiškesnių šalių. Pernai jos parsivežė į Lietuvą vyrus iš Pakistano, Alžyro, Šri Lankos, Meksikos, Čilės, Nigerijos, Serbijos ir Kongo.
Kadangi Kipras, kaip ir dar penkios ES narės: Airija, Bulgarija, Kroatija, Jungtinė Karalystė ir Rumunija, nepriklauso Šengeno erdvei, lietuvę vedęs pakistanietis negalėjo laisvai keliauti po visą ES.
Atvykęs su žmona į Lietuvą, jis kreipėsi su prašymu gauti ES piliečio šeimos nario leidimą gyventi Lietuvoje. Tai jam suteiktų galimybę penkerius metus laisvai keliauti po Šengeno šalis. Negana to, mūsų šalies Migracijos skyriaus darbuotojai neturės beveik jokių galimybių, patikrinti, ar ši santuoka nėra fiktyvi.
Įtariama, kad tokiomis galimybėmis jau pasinaudojo ir aktoriumi prisistatęs Kongo pilietis. Jis pernai su žmona lietuve taip pat atvyko iš Kipro ir paprašė tokio paties leidimo. Nepraėjo nė metai, o šis Kongo pilietis jau nėra deklaravęs Lietuvoje savo gyvenamosios vietos.
Pasak T.Znamenskienės, šiuo metu Kauno migracijos skyrius yra užregistravęs per 30 šeimų. Visų jų santuokos įregistruotos kitose ES valstybėse, o Lietuvoje tik prašoma daug teisių suteikiančio leidimo gyventi.
Iš jų tik viena šeima pareigūnams nekelia jokių įtarimų, nes Lietuvos pilietės sutuoktinis dirba dėstytoju universitete.
Septyniais atvejais lietuviai vyrai užsienyje vedė trečiųjų valstybių pilietes: Baltarusijos, Moldovos, Ukrainos ir Rusijos.
Mūsų pilietės linkusios kitose ES šalyse, į kurias išvyksta dirbti ar atostogauti, tuoktis su išeiviais iš kur kas egzotiškesnių šalių. Pernai jos parsivežė į Lietuvą vyrus iš Pakistano, Alžyro, Šri Lankos, Meksikos, Čilės, Nigerijos, Serbijos ir Kongo.
Apie visai kitokius bendradarbiavimo su užsieniečiais būdus informuoja portalas „Kauno žinios“. Kaune duris atvėrė pirmasis Lietuvoje tarptautinis bendradarbystės centras „Talent Garden Kaunas“, kurio tikslas – sukurti palankias sąlygas dirbti ir megzti naudingus kontaktus kūrybinių industrijų atstovams.
„Talent Garden Kaunas“ koordinuoja franšizė „Talent Garden“, veikianti nuo 2011-ųjų. Tai – pirmasis šios franšizės bendradarbystės centras (angl. co-working hub) Lietuvoje. Bendradarbystės idėjos, kuria remiasi „Talent Garden“ centrai esmė – suburti kūrybinių industrijų sferoje dirbančius žmones po vienu stogu. Čia savo idėjas gali įgyvendinti ne tik laisvai samdomi profesionalai, bet ir kūrybinių industrijų srityje dirbančios įmonės.
