1995 metais Vyriausybė oficialiai pripažino gestų kalbą Lietuvos kurčiųjų gimtąja kalba. Šiemet minime lietuvių gestų kalbos, kaip gimtosios kurčiųjų kalbos, 15-ąjį jubiliejų. Kurčiajam tai vienintelė natūraliai išmokstama kalba. Girdintieji išmoksta kalbos ją girdėdami, kurtieji – matydami. Tai – ne tik bendravimo, bet ir jų mąstymo priemonė.
Gimtosios kalbos reikšmė žmogaus ir tautos gyvenime labai didelė. Gimtoji kalba pabrėžia mūsų priklausymą tautai, kuri yra išskirtinė savo istorija, papročiais ir gyvenimo filosofija. Kurtieji yra etninė grupė, kalbinė ir kultūrinė mažuma. Ji turi savo istoriją ir labai savitą kultūrą. Gestų kalba – pagrindinė šios kultūros dalis, suteikianti kurtiesiems neribotas saviraiškos galimybes.
Kurčiasis, be abejo, visada priklausys dviems pasauliams – kurčiųjų ir girdinčiųjų. Iš prigimties jis yra dvikalbis – jam būtina mokėti tiek gestų, tiek lietuvių kalbą (bent skaityti ir rašyti). Lietuvių kalbos mokomasi mokykloje kaip antrosios kalbos. Tačiau gestų kalba, kaip vaizdinė bendravimo priemonė, kurtiesiems buvo ir bus tiltu iš tylos ir tamsos pasaulio.