„Išsirinkti, už ką balsuoti, nebuvo sunku. Tikiuosi, kad naujasis prezidentas atstovaus Lietuvai taip gerai, kaip tai darė dabartinė prezidentė. Mačiau filmą, kaip ji gali Barako Obamos dešinėje būti. Laikyti save preciziškai, būti atstove su pagarba. Užsienio politika yra labai svarbu. Manau, kad reikėtų gerinti santykius su kaimyninėmis šalimis“, – teigė ką tik balsavusi Gerda.
Balsą atidavusi kaunietė Audra tikisi „kažko gero Lietuvai“. Moteris viliasi, kad visi jos pasirinkto kandidato pažadai bus įgyvendinti.
„Juk nerenki prezidento dėl to, kad patinka jo išvaizda. Pasirinkimą lėmė to asmens, už kurį balsavau, pasiryžimas, mąstymo modelis, išsilavinimas, netuščiažodžiavimas. Jo darbai kalba patys už save. Nebuvo sunku pasirinkti. Žinojau, už ką tikrai nebalsuosiu. Atmetimo būdu rinkausi“, – šyptelėjo Audra.
„Čia visus fotografuojate ar tik gražiausius?“ – linksmai nusiteikusi 15min fotografo paklausė viena garbaus amžiaus moteris.
Tik pačius gražiausius. Išgirdusi tai, ji ir toliau nenustojo šmaikštauti: „Gaila, kad manęs nerenka. Ką padaryčiau būdama prezidente? Jau padariau per savo 50 metų, atiduotų mokytojaujant, ugdant pradininkus.“
Šmaikštuolė – vardu Genovaitė. Rinkimų išvakarėse ji atšventė savo devyniasdešimtmetį.
„Grybauskaitė buvo OK. Vieną žodį, štai, angliškai žinau. Nuo pat pradžių savo kandidatą buvau nusižiūrėjusi. Gražus vyras. Pirmiausiai šiandien ėjau į bažnyčią. Sakau, atsiskaitau su Dievu, tuomet atsiskaitysiu su valstybe. Galiausiai – su namais. Bažnyčia man davė signalą, už ką balsuoti. Ar pasimeldžiau už savo išrinktąjį? Ne, dar ne“, – tai, kad Dievas padiktavo už ką balsuoti, besišypsodama prisipažino devyniasdešimtmetė.
„Tikiuosi, kad bus gerai. O šiaip Lietuvai nieko netrūksta. Dabar visi nusenę tie žmonės, daug pensininkų, jie dejuoja. Nesiskundžiu pati – užtenka pensijos. Nebuvo sunku pasirinkti, už ką balsuoti. Širdies balsas nulėmė“, – teigė pensininkė Aleksandrina.
Antroji pakalbinta Genovaitė tikisi, kad naujasis prezidentas laikysis savo žodžio. Moteris prisipažino, kad pasirinkti buvo sunku, nes kandidatų – per daug. Ji buvo „nusižiūrėjusi“ dvi asmenybes: vienas buvo aiškus nuo pat pradžių, kitas išryškėjo vėliau.
Dar viena rinkėja – Irena, nemano, kad po šių rinkimų kas pasikeis. Tiesiog reikia atlikti pareigą – balsuoti: „Kandidatai gal ir nesilpni, bet nėra didelių galių pas juos. Turėtų turėti daugiau jų. Ne vien užsienio politikoje. Šalies gerovė nuo Seimo ir ministerijų juk priklauso. Kaip išsirinkau, už ką balsuoti? Simpatija iš anksčiau buvo. Žymesniam veikėjui. Užsibuvusi meilė. Kiek sudrumstė vandenį visokios žinutės, bet likau ištikima. Bet jei jis nepapuls toliau, nežinau, už ką balsuosiu“.
Eilėje lūkuriuojantys du vyrai – Justas ir Valdemaras, pakalbinti tiesiog pildė vienas kito mintis. Abu tikisi, kad viskas bent jau nepasikeis į blogąją pusę.
Nematau tobulo kandidato, bet renkuosi mažiausią blogybę.
„Nematau tobulo kandidato, bet renkuosi mažiausią blogybę. Kokios savybės įstrigo? Aiškus supratimas, kodėl jis siekia tapti prezidentu, ką gali, ko negali. Argumentuotai dėsto nuomonę, be jokių nerealių pažadų. Be to, nebando įtikti visiems“, – šyptelėjo Justas.
Valdemaras patikino, kad vienas iš kandidatų jam patinka labiau nei kiti – sutampa požiūriai. Jis taip pat prabilo apie menkas prezidento galias. Ar norėtųsi, kad šalies vadovas turėtų jų daugiau?
„Kategoriškai – ne“, – įsiterpė Justas.
Valdemaras nebuvo toks užtikrintas, bet taip pat pasisakė prieš didesnių galių suteikimą.
O štai Gintaras iš naujojo prezidento ar prezidentės tikisi sąžiningumo.
„Norėčiau, kad prezidentas labiau atsižvelgtų į dirbančius jaunus žmones. Kad nebūtų tos emigracijos“, – vylėsi jaunas rinkėjas, patikinęs, kad pasirinkti nebuvo sunku.
Draugus balsuoti atlydėjęs ir jų augintinį lauke prižiūrėti likęs Lukas atviravo, dar nežinantis, ar balsuos.
„Ko tikiuosi iš naujojo šalies vadovo? Kad sutvarkytų Lietuvą. Kas su ja blogai? Kad korupcijų nebūtų. Reikia tvirtos asmenybės, su tvirtu stuburu, kad atlaikytų spaudimą. Norėtųsi, kad ir šeimą prezidentas turėtų, vaikų. Taip suprastų labiau tuos žmones, kurie ją turi. Juk tokių dauguma“, – šyptelėjo Lukas.
Nespėjome pakalbėti, o jo draugai, taip ir neatlikę pareigos, sugrįžo. Pasirodo, eilė prie balsadėžių dar labiau pailgėjo.
