Šv. Mišios Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje bus aukojamos balandžio 8 dieną 9 valandą, atsisveikinimas su velioniu – nuo 10 valandos. Karstas išnešamas 14 val. Velionis bus palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.
1960 m. A.V.Patackas baigė Kauno 14-ąją vidurinę mokyklą, 1966 m. – Kauno politechnikos institutą ir įgijo inžinieriaus technologo specialybę. Studijuodamas dirbo Kauno radijo gamykloje, buvo pirmųjų Lietuvos ir Baltijos šalių kultūrizmo čempionatų prizininkas. Baigęs institutą ir dirbdamas Jonavos azotinių trąšų gamykloje, 1968 m. tapo Mokslų akademijos aspirantu, vėliau – jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu, parašė devynis mokslinius straipsnius iš elektrochemijos srities.
Už antisovietines, lietuviškas patriotines ir krikščioniškas pažiūras A.V.Patacką ėmė persekioti sovietų KGB, todėl jis perėjo dirbti į Lietuvos geologijos institutą, iš kur 1982 m. KGB nurodymu buvo pašalintas ir iki pat 1990 m. dirbo Kauno melioracijos eksploatacijos valdybos darbininku.
Sovietiniais laikais A.V.Patackas aktyviai įsitraukė į žygeivių, taip pat į neformalų etnokultūrinį judėjimą, palaikė ryšius tiek su romuviečiais, tiek ir su antisovietinio katalikų pogrindžio veikėjais. Būdamas giliai tikintis ir pasišventęs katalikas, jis visą laiką ieškojo tvirto pagrindo dvasinei krikščionybės ir prigimtinės lietuvybės sąjungai.
A.V.Patackas padarė didžiulę įtaką daugeliui Lietuvos patriotinių jėgų veikėjų, studentijai, kurie skaitė jo savilaidos būdu išleistas knygas apie lietuvių persekiojimą Rytų Lietuvos bažnyčiose XX a. pirmojoje pusėje, taip pat apie lietuviškų švenčių giliąsias dvasines šaknis ir dorinę kultūrą (rinkinys „ETHOS“). Už leidinį „Pastogė“ KGB jį suėmė ir įkalino prieš pat Sąjūdį – 1986–1987 m. Prasidėjus Atgimimui, A. V. Patackas iš karto aktyviai įsitraukė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą – buvo Sąjūdžio Kauno miesto iniciatyvinės grupės, tarybos narys, Steigiamojo Suvažiavimo delegatas, Sąjūdžio Seimo narys, aktyvus Kauno Sąjūdžio akcijų ir renginių organizatorius ir dalyvis.
1990 m. Kauno miesto Žaliakalnio rinkiminėje apygardoje Nr. 27 buvo išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą. Aktyviai prisidėjo prie Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo, vėliau šiame universitete dėstė etiką, kultūros filosofiją, senovės baltų kultūros istoriją. A.V.Patackas buvo itin aktyvus valstybės ir teisingumo gynėjas, savanoris ir atkurtos Lietuvos kariuomenės rėmėjas. 1992–1996 m., 1996–2000 m. buvo Lietuvos Respublikos Seimo narys, 2012 m. vėl išrinktas į Seimą. Dalyvavo specialiosiose Lietuvos Respublikos misijose Čečėnijoje ir Gruzijoje.
A.V.Patackas kartu su bendraminčiais gilinosi į lietuvių kalbos ir baltų istorijos paslaptis ir išleido įspūdingas knygas: „Virsmų knyga“, „Lietuva – tai Vydija“, „Litua“, „Galindiana“. Už visuomeniškai aktualią publicistiką buvo apdovanotas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“, taip pat Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi, Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, Garbės savanorio ženklu ir vardu.
A.V.Patackas buvo tvirtų pažiūrų, paprastas žmogus, visada tvirtai gynęs savo nuomonę. Iki paskutinio atodūsio A.V.Patackas liko ištikimas Lietuvos valstybės gynėjas, visą gyvenimą pasiaukojamai dirbęs Tėvynei ir Tautai.
