Čia apstu neatliktų darbų, tačiau baseiną rekonstruojančios bendrovės „Sienojus“ darbininkai čia ilgai neužtrunka.
„Jie laimėjo konkursą pasiūlę atlikti darbus už 19,5 mln. litų ir patys tapo pigaus pasiūlymo įkaitai“, – priežastį, kodėl stringa „Girstučio“ baseino rekonstrukcija, įvardijo Kauno meras Rimantas Mikaitis. Anot jo, bendrovė „Sienojus“ neranda subrangovų, kurie galėtų atlikti reikalingus darbus už mažą kainą, nes viskas pabrango.
Anot Viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus vedėjo, tapo įprasta praktika, kad konkursus laimėję, tačiau darbų baigti nesugebantys statybininkai savo kaltę taip pat bando dangstyti kaltindami valdininkus.
Laiku nebaigus baseino rekonstrukcijos, bus prarastas finansavimas iš Europos Sąjungos (ES) ir Valstybės investicijų programos (VIP). Negana to, savivaldybei gali tekti grąžinti ir rekonstrukcijai išleistus milijonus. Nuo 2009 metų vasario rangovas atliko darbų už 6,8 mln. litų. Šiemet iš VIP skirtų 5,6 mln. litų panaudota tik 1,3 mln. litų. Baseinui įrengti apie 5 mln. litų skiria ir ES. Ar Kaunas turės modernų baseiną, kol kas niekas negali atsakyti.
Kai 2007 m. buvo parengtas „Girstučio“ sporto centre esančio baseino rekonstrukcijos projektas, planuota, kad darbai bus baigti 2009-aisiais, tačiau svajonės panirti į baseino vandenį atidėtos ne kartą. Miesto valdžia jau nesitiki, kad baseinas bus baigtas šių metų rudenį.
Bendrovė „Sienojus“ darbų terminą prašo nukelti iki 2012-ųjų. Jeigu tam pritars Lietuvos verslo plėtros agentūra, jie per 17 mėnesių privalės panaudoti 12 mln. litų.
„Visiems jau viskas aišku – kaina buvo itin maža, bet aš nesu įpareigotas apie tai kalbėti“, – nuo bet kokių komentarų išsisuko darbus „Girstutyje“ atliekančios bendrovės „Sienojus“ projekto vadovas Mindaugas Žarskus.
„Faktas, kad pinigų mažai. Mes klausėme, ar jie supranta, kur lenda, bet gavome atsakymą, kad problemų nėra. Ponų valia“, – baseino rekonstrukcijos darbų konkursą prisiminė savivaldybės Viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus vedėjas Raimundas Mačikėnas.
Jis pastebėjo, kad, ekonomikai smuktelėjus žemyn, bendrovės visais įmanomais būdais siekė laimėti savivaldybės skelbtus konkursus, nes tikėjosi, kad paskui pavyks iš savivaldybės išsireikalauti papildomo finansavimo. Anot Viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus vedėjo, tapo įprasta praktika, kad konkursus laimėję, tačiau darbų baigti nesugebantys statybininkai savo kaltę taip pat bando dangstyti kaltindami valdininkus.
