Istorinės skulptūros atstatymo darbus bus siekiama baigti iki kitų metų Vasario 16-osios. Tam reikia rasti 90 tūkst. litų.
„Kitų metų vasario 16-tą į tuščią nišą Vytauto Didžiojo karo muziejaus varpų bokšto viršuje privalo sugrįžti Juozo Mikėno sukurta. Prieš Antrąjį pasaulinį karą pradingusi Kario skulptūra turėtų įkvėpti, padrąsinti, sutelkti tautiečius. Šiandien kaip niekad lietuviams reikia dvasinio kario" , - pabrėžė Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Giedrius Kuprevičius.
Pasak G. Kuprevičiaus, dalį gautos Nacionalinės premijos jis skirsiąs istorinio teisingumo atkūrimui, Kario skulptūros sugrąžinimui į kariliono bokštą.
Vytauto Didžiojo Karo muziejaus kariliono bokštas 1937 m. buvo sujungtas su pagrindiniu muziejaus pastatu. Pastačius bokštą, į jame paruoštą nišą 1938 m. buvo pastatyta jauno skulptoriaus Juozo Mikėno sukurta Kario (Riterio) skulptūra.
Skulptūros liejimui buvo nuspręsta panaudoti nepriklausomybės kovų laukuose surinktas žalvarines šovinių gilzes. Jų neužteko, todėl iš intendantūros sandėlių buvo skirta dar 1700 kg žalvario gilzių. Deja, 1942 m. vokiečių okupantai skulptūrą nuvertė ir sunaikino.
„Tikimės, jog kauniečiai neliks abejingi Kario skulptūros atstatymui, tuo labiau, kad jau anksčiau savomis lėšomis yra prisidėję prie kariliono varpų atnaujinimo. Mūsų paskaičiavimais atstatyti Kario skulptūrai prireiktų maždaug 90 tūkst. litų, o ją pastačius kariliono bokšto bendras vaizdas tiek kauniečiams, tiek miesto svečiams keltų pasididžiavimo jausmą", - akcentavo Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Jonas Jučas.
