Naujosios bažnyčios Šilainiuose statyba prasideda pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį. Neatsitiktinai kuriant bažnyčios projektą, kaip integrali šventovės dalis, suprojektuotas monumentas „Pašaukti laisvei“. Jis, kaip ir naujoji bažnyčia, taps Lietuvos valstybės šimtmečio paminklu.
Bažnyčios statybą planuojama užbaigti 2022 metais.
„Statybų sėkmė priklausys nuo Dievo malonės ir aukotojų lėšų. Visuomenėje vis labiau atgimsta mecenatystės vertės suvokimas. Anksčiau pastatyti bažnyčią kilmingiesiems buvo garbės reikalas. Lietuvoje įprastai aukoja tie, kurie turi mažiausiai. Bet kokiu atveju, bažnyčia bus pastatyta iš gyvų širdžių“, – sakė parapijos klebonas Andrius Alminas.
Bažnyčios projektą sukūrė šviesios atminties architektas Algimantas Kančas. Tai buvo paskutinis jo suprojektuotas sakralinės paskirties projektas.
Šventovės statybų mecenatai bus pagerbti, įamžinant juos vienoje iš šventovės sienų širdžių formos medžio raižiniuose. Už mecenatus, rėmėjus ir aukotojus kiekvieno mėnesio pirmąjį sekmadienį naujoje šventovėje bus aukojamos Šv. Mišios.
Kaip žinia, visuomet atsiranda skeptikų, abejojančių ar net kritikuojančių naujos bažnyčios reikalingumą.
„Kodėl Kelno katedros aukštis 130 metrų? Gal būtų pakakę 60-ties. Kodėl žmonės leidžiasi pėsčiomis į 800 km piligriminę kelionę? Juk gali tokį atstumą geriau patogiai įveikti automobiliu ar autobusu. Nes žmonės yra įkvėpti. Gyvenime yra daugybė dalykų, kurie nematuojami ekonomine nauda, patogumu ar atsipirkimu“, – sakė iškilmėse dalyvavęs arkivyskupas Lionginas Virbalas.
Bažnyčia taps paminklu
100-mečio monumentas „Pašaukti laisvei“ nėra atskiras statinys ar paminklas įprastine šio žodžio prasme. Jis – architektūrinė bažnyčios dalis, turinti žemutinę ir aukštutinę dalį. Žemutinė monumento dalis – aikštė ir joje esantis valstybingumo takas.
Grindinyje šalia bažnyčios bus įamžinti Lietuvos valstybingumui svarbūs istoriniai įvykiai nuo Lietuvos valstybės sukūrimo 1253 m. liepos 6 d. iki 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto. Kokios tai bus datos ir įvykiai, bus konsultuojamasi su istorikais ir miesto bendruomene.
Bažnyčiai parinkta vieta ir architektūrinis sprendimas leis aukštutine naujos bažnyčios dalimi pasigrožėti net ir vykstantiems autostrada Vilnius–Klaipėda ir „Via Baltica“ keliu.
Bažnyčios projektą sukūrė šviesios atminties architektas Algimantas Kančas. Tai buvo paskutinis jo suprojektuotas sakralinės paskirties projektas. Architekto darbus perėmė ir tęsia jo dukra Gustė Kančaitė.
Laivės, kaip pamatinės žmogaus teisės idėja, neatsiejama ir nuo parapijos globėjo asmenybės.
„Tikėjimas – tai laisvės pasiūlymas“, – sakė Šv. Jonas Paulius II, viešėdamas nepriklausomoje Lietuvoje.
Šv. Jonas Paulius II buvo vienas įtakingiausių XX a. lyderių ir asmenybių, prisidėjusių prie griūvančių sienų, pelnytai vadinamas laisvės šaukliu. Taigi, tiek istorinis, tiek ir dvasinis naratyvas simboliškai suskambės dangaus link trisdešimt tris metrus pakilsiančioje bažnyčioje.
Įamžins tris istorinius įvykius
Kylant naujajai bažnyčiai, persipins net trijų ypač reikšmingų šimtmečių minėjimas. Be visos tautos laukiamo Lietuvos valstybės šimtmečio šventės, 2020 metais gegužės 18 dieną minėsime laisvę branginusio, į ją kvietusio Šv. Jono Pauliaus II 100-ąsias gimimo metines.
Taip pat Lietuvos valstybės šimtmečio šventiniame laikotarpyje įsipina dar viena reikšminga Lietuvai, o ypač Kaunui data, kuomet iš okupuoto Vilniaus 1919 m. sausio 2 d. į Kauną buvo perkelta Laikinoji Lietuvos Vyriausybė ir Kaunas tapo tarpukario Lietuvos laikinąja sostine. Šimtmetis minėtinas 2019 m. sausio 2 dieną.
„Regis, pirmą kartą Lietuvos istorijoje persipina trys itin svarbūs katalikams ir Lietuvai šimtmečiai, kurių istoriją mums visiems ir ateities kartoms primins naujai pradėta statyti Kauno Šv. Jono Pauliaus II parapijos bažnyčia“, – sakė parapijos klebonas A.Alminas.
Šv. Jono Pauliaus II parapija buvo įsteigta 2013 m. lapkričio 4 dieną, Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus dekretu. Ši parapija yra ketvirtoji pagal dydį Kauno mieste. Šiuo metu jos teritorijos ribose jau gyvena virš 30 tūkstančių gyventojų. Gyventojų skaičius auga, mat aplink auga nauji gyvenamieji kvartalai, kuriuose įsikuria daug jaunų šeimų.
Tikimasi, kad dėl savo unikalumo, istorinės atminties ir svarbių valstybingumui įvykių įamžinimo Šv. Jono Pauliaus II bažnyčia taps ne tik Dievo ir parapijos namais, bet patraukliu Lietuvos ir užsienio turistų lankymo objektu.
