„Minintis brandžią 30-ies metų sukaktį, Jėgerių batalionas gali didžiuotis giliomis karinėmis šaknimis, siekiančiomis LDK laikus. Jau tuo metu iš eigulių ir medžiotojų šeimų suformuoti koviniai jėgerių daliniai turėjo savitą, nelinijinę taktiką, pasižymėjo mobilumu. Šiandieniniai Lietuvos kariuomenės jėgeriai tęsia gerokai ištobulintas savo pirmtakų tradicijas – tai kariai, gebantys vykdyti žvalgybą ir kautis priešo kontroliuojamoje teritorijoje tam, kad sukurtų sąlygas Lietuvos kariuomenės vienetams efektyviai stabdyti ir naikinti priešus“, – šiandien apsilankęs atnaujintame batalione ir sveikindamas karius su sukaktimi teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Jėgerių bataliono kareivinės pastatytos XX a. pradžioje kaip Kauno tvirtovės dalis, jose buvo įsikūręs carinės kariuomenės 2-asis pėstininkų batalionas. Atkūrus Nepriklausomybę pastatas atiteko Lietuvos kariuomenei, ten įsikūrė įvairūs padaliniai, 1923-1940 m. veikė Karo mokykla, 1929 m. pavadinta Pirmojo Lietuvos prezidento karo mokykla.
„Restauravus Jėgerių batalione esančius objektus, netrukus trylika metų nenaudotos kareivinės, vėl bus naudojamos pagal paskirtį, o batalione tarnaujantys kariai turės geresnes ir patogesnes gyvenimo ir tarnybos sąlygas“, – sakė ministras.
Istorinį karinį paveldą turinčiame batalione taip pat atnaujintos remonto dirbtuvės, sandėlis, garažai, įrengta konteinerių aikštelė su perimetro tvora, naujai nutiesti keliai, sutvarkyta aplinka bei atnaujintos inžinerinės sistemos. Šie darbai atlikti pasitelkiant Lietuvos ir JAV lėšas. Į JAV Europos atgrasymo iniciatyvos I etapo projektą buvo investuoti 3,8 mln. Eur, iš kurių JAV lėšos sudaro 2,3 mln.
Minint 30-metį ceremonijos metu taip pat buvo pristatyta nauja bataliono kovinė vėliava, atidengtas Vytauto Didžiojo paminklo atvaizdas. Šis atkūrimas ypač svarbus batalionui ir jo istorijai. Pirmasis Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklas Aukštųjų karininkų kursų iniciatyva ir lėšomis Jėgėrių bataliono teritorijoje (tuometinėje Karo mokyklos teritorijoje) buvo pastatytas 1932 m. Skulptūros autorius – V.Grybas. Paminklą sovietinė kariuomenė nugriovė ~1951–1952 m., o 1991 m. jis buvo atstatytas Laisvės alėjoje, prie Kauno savivaldybės. Batalionui siekiant išsaugoti savo simbolius, nuspręsta atgaivinti V. Grybo Vytauto Didžiojo paminklo reprodukciją.