Aštuoniolika bendruomenių pasirašė deklaraciją dėl visavertiško dalyvavimo priimant Kauno miesto plėtros sprendimus ir įteikė ją Kauno miesto merui, tačiau iki šiol, kaip tikina eitynių organizatoriai, atsako į ją negavo. Tai jie padarė Pilietinio pasipriešinimo dieną – gegužės 14-ąją.
„Daugelį Kauno rajonų pastaruoju metu palietė nauja nepagrįstų statybos projektų banga. Tai ypač pajuto Žemieji Šančiai, kuriuose, nepaistant bendrojo plano nuorodų išsaugoti Kauno funkcinį simbolį – Žemųjų Šančių Krantų gatvelių urbanistinę struktūrą, bei parengti urbanistinį-architektūrinį idėjinį šio rajono projektą, ėmė dygti su visuomene nesuderinti nauji fragmentuoti rajono užstatymo planai“, – taip tuomet savo sprendimą įteikti deklaraciją aiškino ją pasirašiusių bendruomenių nariai.
Bendruomenės sujudo po to, kai Kauno miesto valdininkai nusprendė, jog Šančių Nemuno pakrantėje bus tiesiamas naujas kelias, pasak pašnekovės, gražiai vadinamas rekonstrukcija. Projekte siūloma įrengti dviejų eismo juostų gatvę su šaligatviu ir dviračių taku. Protestuojančiųjų šančiškių teigimu, šiuo projektu numatyta negrįžtamai pakeisti reikšmingiausią Šančių savasties dalį – natūralią krantinę. Statinys projektuojamas upės pakrantėje nuo Geležinkelio tilto iki Panemunės tilto – rekreacinėje teritorijoje, turinčioje skvero statusą. Didžiąją statinio dalį numatoma tiesti per natūralų gamtinį landšaftą – žalius plotus, medžiais apaugusias zonas, apsemiamas pievas, taip keičiant upės kranto reljefą.
„Bendruomenės neįtraukiamos į miesto planavimo procesus. Gaunasi taip, kad viskas teoriškai daroma dėl miestiečių, bet miestiečiai apie tai nieko nežino arba prieštarauja. Turime teisę prisidėti prie planavimo, bet realybėje tai nevyksta“, – 15min dar gegužę teigė viena iš susitikimo iniciatorių, šančiškė Elena Vanagaitė.
Kauno miesto bendruomenėms ir dėl kelio paupyje miesto valdžiai besipriešinantiems šančiškiams palaikymą tuomet išreiškė ir savivaldybės tarybos opozicijoje dirbanti konservatorė Jurgita Šiugždinienė. Politikė jau anksčiau kreipėsi į Visvaldą Matijošaitį ir ragino suspenduoti Nemuno krantinės rekonstrukcijos darbus, prašė ieškoti dialogo su miestiečiais. Anot jos, tam pasitarnautų ir išmaniosios technologijos – galėtų atsirasti speciali programėlė, kurioje būtų pateikta visa reikalinga informacija.
Politikų netrūko ir pirmadienio eitynėse. Jose dalyvavo Seimo nariai Andrius Kupčinskas bei Mindaugas Puidokas. Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis ar kiti dabartinės valdžios atstovai eitynėse nepasirodė.
Daugiau nei šimtas žmonių, nešini transparantais, vėliavomis, plakatais, žygį pradėjo nuo Šančių mokyklos ir tęsė jį iki geležinkelio tilto. Kas pėsčiomis, kas ratuoti. O kai kurie – ir plaukdami baidare upėje.
„Šančiuose gyvena žmonės“, – skandavo jie.
Pakeliui prisijungė ir būgnininkai, kurių aprangoje dominavo rausva spalva, veidai buvo išpiešti vaivorykštės spalvomis. Ne vienas vaikinas žygiavo persirengęs moteriškais rūbais – suknelėmis bei naktinukais.
Eisena stebėjo vietoje gyvenantys žmonės. Pakalbinta 15min, viena moteris tikino neprisidėjusi prie akcijos dėl to, kad šiuo metu švenčia vaiko gimtadienį.
„Bet mano šeima ten žygiuoja. Žiūrėkit, aš čia gyvenu. Išeini iš namų, net tvorų nėra – iškart pėsčiųjų ir dviračių takas, Nemunas. Ir nuties čia tą gatvę. Kur vaikai išeis? Tiesiai iš namų į gatvę“, – eitynių organizatoriams pritarė ji.
Namo nuo tako ir Nemuno neskiria jokia tvora. Tad nutiesus planuojamą gatvę, ne vienam vietos gyventojui dėl saugumo teks atsitverti.
Žemųjų Šančių bendruomenės atstovų teigimu, pastarųjų mėnesių įvykiai parodė, kad Kauno vadovai autokratiškai priiminėja sprendimus, tarnaujančius ne visuomenės, o privataus verslo interesams. Pasak jų, neatsakingas miesto planavimas skaudžiai palietė daugelį rajonų ir paskatino Kauno bendruomenes vis garsiau kalbėti apie problemas, kurios rodo iškilusį pavojų demokratijai.
„Todėl kviečiame visus, susirūpinusius dėl savo miesto kauniečius, jungtis į eitynes už demokratiją ir kartu pareikšti savo teisę į vietos savivaldą“, – taip visas Kauno bendruomenes solidarizuotis kvietė eitynių organizatoriai.
Eitynės vyko Nemuno krantinėje, Šančių dviračių take, kuriame balandžio pabaigoje nuvilnijo bendruomenės pasipriešinimo naujai gatvei akcija „Nemuno kelias“.
Eitynėse dalyvavo tarptautinis samba grupių tinklas „Rythms of Resistance“, kuris kūrybinėmis protesto formomis kovoja su socialinėmis, politinėmis ir ekologinėmis problemomis visame pasaulyje. Šį kartą samba tinklas ROR solidarizavosii su Kauno aktyvistais ir atvyko kartu su jais būgnų ritmu pasakyti, pasak renginio organizatorių, „ne“ dominavimui, išnaudojimui, diskriminacijai ir priespaudai.