Lygtinai iš įkalinimo įstaigos paleistų nuteistųjų kasdienė veikla vis dažniau prižiūrima stebint nuteistojo migraciją kompiuterio ekrane. Šią galimybę užtikrina ant kojos dedama apykojė, šiek tiek primenanti modernų aksesuarą.
Ši alternatyva įkalinimui padeda nuteistiesiems greičiau ir geriau integruotis į visuomenę, nes bausmė baigiama atlikti būnant šeimoje, gerai pažįstamoje artimoje aplinkoje.
Lietuvoje vis plačiau taikomas elektroninis nuteistųjų stebėjimas sumažina nuteistųjų skaičių įkalinimo įstaigose, taupo valstybės lėšas. Tačiau svarbiausi yra ne finansiniai, o socialiniai apykojų panaudojimo aspektai. Ši alternatyva įkalinimui padeda nuteistiesiems greičiau ir geriau integruotis į visuomenę, nes bausmė baigiama atlikti būnant šeimoje, gerai pažįstamoje artimoje aplinkoje. Tad adaptuotis prie gyvenimo laisvėje pavyksta daug greičiau, ir patiriama mažiau streso.
„Elektroninis monitoringas yra svarbus žingsnis modernizuojant bausmių vykdymo sistemą. Tai svarbių permainų pradžia – probacijos pareigūnai deda pastangas, kad sistema funkcionuotų sklandžiai, be trikdžių“ – pastebi teisingumo ministrė Milda Vainiutė.
Dėvima iki metų
Visą parą veikiantis, vienintelis toks Lietuvoje nuteistųjų, nešiojančių apykojes, Elektroninio stebėjimo centras įsikūręs Kauno tardymo izoliatoriuje. Šiuo metu 100 nuteistųjų, stebimi šio centro pareigūnų, gyvena laisvėje, dirba arba mokosi įvairiuose Lietuvos miestuose. Jie kasdien privalo nurodyti savo dienotvarkę ir jos nepažeisti.
Lietuvoje taikant šį priežiūros būdą, nuteistasis pats save išlaiko, jo pragyvenimas valstybei nekainuoja.
Lietuvoje taikant šį priežiūros būdą, nuteistasis pats save išlaiko, jo pragyvenimas valstybei nekainuoja. Tokiu būdu mažinamas skaičius įkalintųjų pataisos įstaigose, jie išvengia kalėjimo subkultūros įtakos.
Jei atliekantis bausmę asmuo neįrodys, kad yra vertas laisvės, nesilaikys jam sudarytos dienotvarkės ar pateks į draudžiama zoną, jam teks grįžti į įkalinimo įstaigą.
Dažniausiai apykojė dėvima apie šešis mėnesius. Ilgiausias terminas – metai. Tokiu būdu asmenys, kuriuos ruošiamasi paleisti iš įkalinimo įstaigos lygtinai, savo kalėjimo terminą gali sutrumpinti septyniais mėnesiais. Tačiau jeigu būdamas laisvėje su apykoje jis pažeis taisykles, laikas, išbūtas su ja, į bausmės atlikimo laiką nebus įskaitytas.
Moterų nuteistųjų, dėvinčių apykojes, skaičius – itin mažas. Vos 5 proc. visų, kuriems buvo suteikta tokia galimybė.
Įrangos kaina – pusė milijono eurų
Daugelyje valstybių seniai naudojamos apykojės, leidžia stebėti nuteistuosius laisvėje. Lietuvoje elektroninio stebėjimo sistema įdiegta 2012 metais, tačiau inovatyvi sistema su GPS funkcija ir nuteistųjų stebėjimu 24/7 pradėta naudoti tik 2016 metais Kalėjimų departamentui gavus finansinę paramą Norvegijos projekto „Elektroninio stebėjimo priemonių taikymas lygtinai paleistiems nuteistiesiems“ finansavimui. Kartu iš projekto lėšų įsteigtas elektroninio stebėjimo centras.
Įdiegtos modernios įrangos su GPS funkcija vertė daugiau kaip 550 tūkst. eurų.
Kasmet į probacijos tarnybų akiratį patenka apie 21 000 nuteistųjų, apie 8000 jų yra prižiūrimi vienu metu. Elektroninio stebėjimo priemonių poreikis yra didžiulis, nes gerokai sumažintų atliekančių bausmę išlaikytinių naštą visuomenei.
Lietuvoje veikia vienuolika įkalinimo įstaigų, kuriose šiuo metu kali beveik 7000 nuteistųjų, išlaikomų valstybės lėšomis.
Elektroninio stebėjimo centro veiklą ir kokybinius pokyčius bausmių vykdymo sistemoje pristatė projekto „Elektroninio stebėjimo priemonių taikymas nuteistiesiems“ vadovas Edmundas Žvirblis: „Baigėme įgyvendinti projektą, kuris pradėtas 2014 m. vasarą, ir norime pasidžiaugti jo rezultatais. Be stebėjimo įrangos įsigijome ir mokymo paslaugas. Mokymuose dalyvavo virš 100 probacijos pareigūnų. Nuo pernai metų liepos mėnesio pradėjome taikyti šią nuteistųjų stebėjimo įrangą. Nuo to laiko buvo stebima virš 400 nuteistųjų“.
Anot jo, tai nėra naujiena. Anksčiau Kalėjimų departamentas panašią įrangą nuomojosi. Tačiau ši įranga – itin naujoviška: leidžia stebėti nuteistąjį visą parą visoje Lietuvos teritorijoje. Stotelė stovi nuteistojo namuose. Iš jos informacija perduodama į Elektroninio stebėjimo centrą.
Apykojė individualiai suprogramuojama kiekvienam nuteistajam: užfiksuojamos gyvenamosios vietos koordinatės, nustatomos vietos, kuriose nevalia lankytis (jeigu tokių esama), pavyzdžiui, konkretus objektas, rajonas arba teritorijos dalis.
„Jei stebimas asmuo pažeidžia taisykles, pvz., įeina į draudžiamą zoną, jo apykojė pradeda vibruoti, o mes gauname pranešimą. Žinodami, kad yra stebimi, nuteistieji ir elgiasi atitinkamai. Jų padaromų nusikaltimų skaičius mažėja. Taip užtikriname didesnį visuomenės saugumą“, – teigė jis.
Apykojė taip pat ima vibruoti, jeigu nuteistasis bando apykoję nusiimti ar kitaip mechaniškai paveikti.
Apykojes dėvi apie 100 nuteistųjų
Projekto vertė, anot E.Žvirblio, – 950 tūkst. eurų. Manoma, kad įranga tarnaus penkerius ir daugiau metų. Nors pradinės investicijos – nemažos, skaičiuojama, jog ši sistema leis valstybei sutaupyti net keletą kartų, lyginant su išlaidomis, kurios patiriamos laikant nuteistuosius įkalinimo įstaigoje.
Apykojų efektyvumą patvirtina ir kitų šalių patirtis: pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje apykojės taip pasiteisino, kad šiandien investuojama į itin modernias, ne tik nuteistojo buvimo vietą fiksuojančius, bet ir alkoholio kiekį kraujyje matuojančius apykojų modelius. Tad planuojama plėsti ir Lietuvoje turimų apykojų funkcionalumą.
„Šiandien su apykojėmis prižiūrime apie 100 asmenų. Tai palengvina pareigūnų darbą, nes nereikia važiuoti ir fiziškai tikrinti, kur yra lygtinai paleistas nuteistasis“, – teigė Kalėjimų departamento Probacijos skyriaus vyr. specialistė Gintarė Burokienė.
Per daugiau nei pusmetį bandyta penkis kartus sugadinti apykoję. Tokiu atveju nuteistajam reiktų kompensuoti patirtus nuostolius – apie 3 000 eurų.
Pasak Kauno probacijos tarnybos atstovo Giedriaus Ramanausko, kiekvieno prižiūrimojo namuose pastatoma stotelė. Uždedama apykojė, kuri komunikuoja su stotele. Per daugiau nei pusmetį bandyta penkis kartus sugadinti apykoję. Tokiu atveju nuteistajam reiktų kompensuoti patirtus nuostolius – apie 3 000 eurų. Pasitaikė atvejų, kai nuimdami apykojes jas sugadino ir patys pareigūnai.
Iš viso apykojų įsigyta 125.
„Pažeidimų užfiksuota labai ne daug. Vos dėl vieno kito kreiptasi į teismą dėl probacijos sąlygų sugriežtinimo ar grąžinimo į įkalinimo įstaigą. Anksčiau, kai turėjome senąją įrangą, būdavo tokių pažeidimų, kad nuteistasis pranešdavo, jog eis, pvz., į Darbo biržą, tačiau nueina kitur. Senoji įranga to nefiksuodavo, o ši fiksuoja“, – teigė G.Ramanauskas.
Užfiksuotas vienas atvejis, kai stebimasis padarė nusikaltimą. Policija greitai sureagavo, sučiupo jį kone nusikaltimo padarymo vietoje. Kaišiadoryse nutiko dar vienas kuriozinis atvejis, kai stebimasis tiesiog mirė.
„Buvo užfiksuotas pažeidimas, kad stebimasis kažkur vyksta pažeisdamas taisykles. Paaiškėjo, jog jis rastas namuose negyvas, tad morgo darbuotojai ir policija jį vežė į morgą“, – teigė G.Ramanauskas.
„Žinomų būdų, kaip nepastebimai Elektroniniam stebėjimui centrui, nuimti apykoję, nėra. Bent jau tokias garantijas suteikia jų tiekėjai. Gaminami prietaisai Šveicarijoje. Taip pat naudojami Pietų Afrikos Respublikoje ir Norvegijoje. Bandymų metu bandyta ją nupjauti kampiniu šlifuokliu, tačiau nepavyko“, – tikino E.Žvirblis.
Atlikti bandymai patvirtina, kad apykojės yra atsparios temperatūros pokyčiams, bet kokiems mėginimams jas atrakinti, sudaužyti ar kaip kitaip jas paveikti. „Taip, gali eiti su jomis į pirtį“, – šyptelėjo E.Žvirblis.
Kartą apykojė (jų yra trijų dydžių) netilpo ant stebimojo kojos, tad teko ją uždėti ant riešo.
