„Kaunui šiuo metu toks reglamentas yra būtinas, nes tiekti šilumą į bendrą tinklą čia siekia 9 nepriklausomi tiekėjai“, – sakė „Kauno energijos“ generalinis direktorius Rimantas Bakas.
Anot jo, reglamentas pagaliau aiškiai atsakys į visus nepriklausomiems šilumos tiekėjams rūpimus klausimus ir jiems bus lengviau apsispręsti dėl numatomų investicijų Kaune. Į reglamentą bus įtrauktas ir tipinės šilumos pirkimo sutarties variantas. Čia turėtų būti įvardytas šilumos biržos arba aukciono modelis, kuris tiekėjus įpareigotų konkuruoti tiekiant šilumą miesto tinklui.
Norą prisijungti prie Kauno šilumos tiekimo tinklo yra pareiškusi Suomijos kapitalo valdoma „Fortum Heat Lietuva“, kuri Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) už 170 mln. eurų numačiusi pastatyti 120 megavatų (MW) šilumos galingumo kogeneracinę jėgainę.
Taip pat prie Kauno integruoto šilumos tiekimo tinklo siekia prisijungti SSPC (nurodanti, kad gali užtikrinti 20 MW galingumą), „Lorizon energy“ (10 M W), „E5&Co“ (20 MW), „Baltic red managment“ (20 MW), „Optina“ (20 MW), „Alma“ (10 MW), „Omniteksas“ (16 MW), „Valnetas“ (30 MW). Iš viso nepriklausomi gamintojai į Kauno šilumos tinklą yra pasirengę patiekti 266 MW.
Dabar Kauno vartotojams „Kauno energija“ tiekia „Gazprom“ valdomoje Kauno ter-mofikacijos elektrinėje pagamintą šilumą.
