Pirmadienį nuo Pelėdų kalno aidėjo trys artilerijos salvės, skirtos Lietuvai, Kaunui bei Kauno kolegijai. Skambėjo trimitas.
Vėliava iškilo ant 25 metrų aukščio stiebo. Trispalvės kraštinių matmenys siekia 8,5 ir 5 metrus, tad jos plotas – net 42,5 kvadratiniai metrai.
Kam prireikė iškelti vėliavą rekordininkę? Ir kodėl ji iškelta būtent į tokį aukštį? Idėja paprasta: besibaigiant Lietuvos valstybingumo šimtmečio metams ir artėjant 100 metų sukakčiai, kuomet Kaunas tapo laikinąja šalies sostine, naujoji vėliava simboliškai iškelta būtent į 100 metrų aukštį virš jūros lygio ir gana plačiai matoma iš daugelio Kauno vietų. Labiausiai ja grožėtis bus galima nuo Aleksoto apžvalgos aikštelės.
Iškart po iškilmingos ceremonijos šios idėjos iniciatoriai ir renginio svečiai atsakė į klausimus, pateikė daugiau istorinių detalių, kuriomis grindžia šio valstybingumo simbolio svarbą Kaunui ir miesto bei visos šalies istorijai.
Pasak idėjos autoriaus, Kauno rotušės ceremonmeisterio Kęstučio Ignatavičiaus, šioje vietoje vėliava stovėjo ir prieš 100 metų. Joje kalbas rėžė Lietuvos prezidentas Antanas Smetona bei rašytojas ir kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas. Tuomet buvo pasodinti ir penki ąžuolai.
„Aukščiausioje Kauno vietoje iškeliame vėliavą, kuri bus matoma iš Senamiesčio, Aleksoto ir kitų vietų. Tai Lietuvos šimtmečio proga, be to, kiti metai bus skirti atmintinoms datoms, nes 1919 metų sausio 1 d. vėliava buvo iškelta ant Gedimino kalno. Tiesa, vėliau ji buvo nuimta. Vyriausybė persikėlė į Kauną ir jis tapo laikinąja šalies sostine“, – teigė K.Ignatavičius.
Projekto kuratorius – Kauno vicemeras Simonas Kairys, teigė, kad ši vieta, kurioje iškilo vėliava, – buvusios tvirtovės vieta. O naujoji vėliava – vienas didžiausių valstybingumo simbolių. Juk Kaunas prieš 100 metų suvaidino lemiamą vaidmenį mūsų modernios valstybės vystymosi metu.
„Kiti metai – laikinosios sostinės metai. Sukursime didelį simbolį. Tokie simboliai apibūdina mus tuo, kas iš tikro esame – lietuviai, kauniečiai. Pelėdų kalnas bus žinomas ne tik miestiečiams, tiems, kurie domisi istorija, tarpukariu, bet ir žmonėms iš kitų Lietuvos miestų“, – tikino S.Kairys.
Kauno kolegijos direktorius Paulius Baltrušaitis prisipažino, kad pirmą kartą apie Lietuvos vėliavą, kad mes ją tokią turime, asmeniškai sužinojęs prieš 40 metų.
„Aš dar mažas vaikas žaidžiau su tarybinių respublikų vėliavėlėmis. Labai džiaugiuosi, kad ši vėliava iškils Lietuvos širdy – Kaune. Tikiuosi, kad ji mus telks dar labiau puoselėti savo kraštą ir jį ginti“, – vylėsi P.Baltrušaitis.
Daugiau detalių apie Pelėdų kalną atskleidė istorikas Ovidijus Jurkša, patikinęs, kad daugiau nei prieš 100 metų šioje vietoje buvo Kauno tvirtovė, plazdėjo jos vėliava. 9 val. garbės sargyba iššaudavo salvę. Istorija kartodavosi 18 val. Tradicija vėliau atgimė atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.
„1920 m. gegužės 15 d. Kaune vyko iškilminga eisena. Atvyko Seimo nariai, diplomatijos atstovai, Lietuvos prezidentas. Labai svarbu išsaugoti savo simbolius, perduoti juos jaunajai kartai. Skelbti, kad Kaunas – laisvas miestas. Amžininkai kalbėjo, kad Pelėdų kalnas – nuošali vieta, tačiau jei miestas plėsis, ji atsiras pačiame jo viduryje. Šie žodžiai buvo pranašiški“, – tikino istorikas.
Vėliava ir jos įrengimas atsiėjo 42 tūkst. eurų. Miesto savivaldybė skyrė 32 tūkst., dar 10 tūkst. pridėjo Kauno kolegija. Artimiausiu metu bus tvarkoma vėliavos aplinka, tad išlaidų sąmata kiek išaugs.
