Piketo organizatoriai išplatino savo poziciją, dėl ko rengiama tokia akcija. Pasak jų, pastarosiomis savaitėmis sutrikęs ir kai kuriuose miesto rajonuose nutrūkęs geriamojo vandens tiekimas atskleidė giluminę šios krizės priežastį.
„Dar 2018 m. gegužės 29 d. Kauno miesto taryba priėmė sprendimą mažinti Vičiūnų vandenvietės teritorijos apsaugines zonas. Iki sprendimo priėmimo visuomenei informacija apie ketinimų apimtis nebuvo pateikta.
Vandenvietė sumažėjo nuo 27,8 hektaro ploto iki 20,7 hektaro t. y. 7,1 hektaro. Vienas tokio sprendimo motyvų – esą sumažėjęs geriamojo vandens suvartojimas. Tačiau tai neatitinka tikrovės. Kasmet jungiantis naujiems vartotojams mieste ir aplinkinėse priemiestinėse zonose, taip pat didėjant miestiečių pajamoms, pakeliamo vandens kiekiai auga“, – sakoma piketo organizatorių pranešime.
Toliau teigiama, kad vandenvietės teritorijos mažinimas atveria kelią naujoms gyvenamųjų namų statyboms kurortinėje Vičiūnų vietovėje, ir tai kelia grėsmę požeminio vandens baseinui, nes gruntą čia sudaro tik žvyro ir smėlio nuogulos, nėra jokių stabilių molingo grunto sluoksnių, kurie apsaugotų nuo taršos infiltracijos į gręžinius.
Kita problema – mažėjant vandenvietės teritorijai, mažėja ir plotas įrengti naujus gręžinius. Maksimalus gręžinio eksploatavimo laikas yra 20 metų, nes po to aplinkinis gruntas tampa nepralaidus vandeniui. Kadangi Vičiūnuose eksploatacijai tinkamas plotas sumažintas ketvirtadaliu, ateityje neišvengiamai mažės gręžinių arba teks išpirkti žemę iš savininkų ir regeneruoti dabar atiduodamus privatizavimui plotus.
„Kleboniškyje sumažinus vandenvietę ir pastačius gyvenamųjų namų kvartalą buvo užtamponuoti našiausi, puikios kokybės geriamojo vandens gręžiniai. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad ši vandenvietė ima vandenį iš požeminio Neries baseino, ir galimos avarijos Astravo atominėje jėgainėje atveju ji būtų užteršta radioaktyviomis medžiagomis.
Kritinė situacija klostosi ir Petrašiūnų vandenvietėje: sumažinus jos teritoriją naujų statybų sąskaita užtamponuoti gręžiniai Kauno marių iškyšulyje, be to, išgaunamame vandenyje randama arseno junginių“, – teigiama pranešime.
Piketo dalyviai reikalauja skubiai skirti finansavimą ir įrengti pakankamą kiekį naujų gręžinių vandenvietėse.
Taip pat reikalaujama, kad Kauno miesto savivaldybės administracija ir UAB „Kauno vandenys“ valdyba prisiimtų atsakomybę, kodėl nebuvo skiriamos būtinos lėšos ir nepriimami sprendimai jų kompetencijos ribose, dėl ko mieste susidarė ekstremali situacija aprūpinant kauniečius geriamuoju vandeniu.
Be kreipimosi į savivaldos atstovus, kreiptasi ir į Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę reikalaujant kategoriškai uždrausti esamų vandenviečių teritorijų mažinimą.
Savivaldybės pozicija – tai netiesa
Pasak Kauno miesto administracijos direktoriaus Viliaus Šiliausko, buvo paskleista klaidinga informacija neva mažinamos vandenviečių teritorijos.
„Labai atsakingai noriu pasakyti, kad jos nėra mažinamos, tai, kas yra daroma šiuo metu, tai yra mažinama vandenviečių apsaugos zona. Apsaugos zona mažinama nuo 10 iki 20 procentų ir tai geriamojo vandens įtakai jokio poveikio neturi. Toje teritorijoje pačių gręžinių nėra ir niekada nebuvo“, – sakė administracijos direktorius.
Apsaugos zonos mažinamos, nes tokios buvo Geologijos tarnybos rekomendacijos, kurias patvirtino dar konservatorių valdoma taryba.
Paklaustas, kodėl trūko vandens, V.Šiliauskas teigė, kad bėda yra kitoje vietoje – dėl tinklų pralaidumo ir juose vykstančių darbų.
„Paprašėme, kad šiuo metu neremontuotų pagrindinių arterijų, nes remonto metu vanduo nukreipiamas žiedinėmis arterijomis, o tai sumažina pralaidumą. Taip pat prisidėjęs didesnis vandens suvartojimas dėl karštų orų irgi davė savo“, – sakė V.Šiliauskas.
Kaune yra keturi gręžiniai. Visi jie yra įrengti rytinėje miesto dalyje. Vandens rezervas yra didelis, tačiau dėl arterijų, vedančių į vakarinę miesto dalį, remonto ir ne visai tinkamo vandens nukreipimo žiedinėmis arterijomis ir buvo sutrikęs vandens tiekimas.
Šiuo metu vandens tiekimas visiškai atnaujintas.
