Antradienio rytą prie Kauno miesto savivaldybės būriavosi saujelė protestuotojų. Jie visi dėvėjo kaukes, ant kurių – V.Matijošaičio veidas.
„Ar atpažįstame vieni kitus?“, – pasiteiravo viena protestuotoja.
„Kam? Kaunas juk vieno veido“, – sarkastiškai atsakė kita.
Į eitynes susirinkusieji imitavo Kauno mero eiseną, skanduodami: „nusiplausiu kojas čia“ ar „vaikšto čia visokie“.
Viena iš Šančių seniūnaičių – Rita Namikė, teigė, kad tuomet, kai 2019 m. paskelbė, kad žadama tiesti Nemuno pakrantėje gatvę, imta bloginti aplinkos situaciją. Toje vietoje yra natūraliai išvažinėtas žvyrkelis, o nuo 2019 m. savivaldybė jį liovėsi greideriuoti.
„Visą tą pakrantę stengėsi nudergti, sunaikinti. Važiuoja didelės šiukšlių mašinos, konteineriai. Kad tik būtų prasčiau, kad priverstų žmones kažko prašyti. Čia yra rekreacinė zona, į kurią žmonės atvykta pailsėti. Joje padaryti gatvę – tiesiog nesuprantama. Naikinamas pušynas, dviračių takai, o juk visame pasaulyje artėjama prie upių“, – tikino seniūnaitė.
Jai norisi investicijų, kad būtų tvarkoma, bet tai turi būti daroma harmoningai.
„Ta tema pasakyta tiek daug. Jeigu meras, kurį renka žmonės, net nemato reikalo kalbėti... Nėra žodžių“, – paklausta, kaip vertina V.Matijošaičio požiūrį į protestus, atsakė R.Namikė.
Patraukė link senamiesčio
Netrukus visi patraukė į Vilniaus gatvę, kur tuo metu vyko Kauno regioninės architektūros tarybos (RAT) posėdis, skirtas „Nemuno krantinės gatvės Kaune projektinių pasiūlymų“ vertinimui.
Kaip buvo rašoma protesto išvakarėse Šančių bendruomenės išplatintame pranešime spaudai, Kauno RAT vertinimui pateikti projektiniai pasiūlymai (eskizinė stadija) buvo pristatyti visuomenei dar 2022 metų gegužės 12 dieną vykusio viešo susirinkimo metu. Projektu siūloma Nemuno pakrantėje Šančiuose nutiesti trijų juostų gatvę, skirtą automobilių judėjimui ir parkavimui.
Žemųjų Šančių bendruomenė, susipažinusi su šiais projektiniais pasiūlymais, pateikė savo pastabas, tačiau į jas, kaip teigiama pranešime spaudai, nebuvo atsižvelgta.
Antradienį numatytame Kauno RAT posėdyje buvo vertinami pasiūlymai su tais pačiais sprendiniais, kuriems 2022 metais Žemųjų Šančių bendruomenė iš esmės nepritarė.
Trečias pasiūlymas
Tai jau trečiasis projektinis pasiūlymas nuo 2019 metų, susijęs su Nemuno krantinės gatvės planavimu rekreacinėje upės pakrantėje Šančiuose. Paskelbus pirmuosius, bendruomenės nariai buvo surinkę net 6000 nepritarančiųjų parašų.
2019 metais Žemųjų Šančių bendruomenė surengė akciją, kurioje dalyvavo 700 žmonių. Tai tapo Nemuno kelio kampanijos pradžia.
Kauno RAT tuomet projektiniams pasiūlymams nepritarė.
Nuo 2019 metų bendruomenė iš viso įgyvendino 27 pilietines akcijas, kuriomis išreiškė nepritarimą.
2021 metais visuomenei vėl buvo pristatyti projektiniai pasiūlymai, tačiau į bendruomenės išsakytas pastabas vėl neatsižvelgta.
Kauno Šančių bendruomenė jau ketverius metus siekia išspręsti šį konfliktą su savivaldybe. Per tą laiką bendruomenė pati, kartu su KTU mokslininkais, sukūrė Nemuno pakrantės viziją, į procesą įtraukė tūkstančius vietos gyventojų ir buvo apdovanota Naujojo europinio bauhauzo prizu.
Siūlyta įkurti 25 ha plotą užimantį rekreacinį-memorialinį parką su pėsčiųjų ir dviračių takais, tačiau pasiūlymas buvo atmestas.
Nuo 2019 metų bendruomenė iš viso įgyvendino 27 pilietines akcijas, kuriomis išreiškė nepritarimą Kauno savivaldybės projektuojamai Nemuno krantinės gatvei.
Nesilaiko pažado
Praėjusių metų rudenį Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas pažadėjo pakviesti bendruomenės atstovus į kūrybines dirbtuves ir ieškoti visiems priimtinos Nemuno pakrantės vizijos, taip pat pabrėžė, kad gatvė Nemuno krantinėje nebus projektuojama be bendruomenės pritarimo.
Tačiau pažadas, kaip tikina protestuotojai, liko netesėtas.
Savivaldybė ne tik nepakvietė į dirbtuves, bet priešingai, nepranešusi bendruomenei, inicijavo naują projektą „Kauno krantinių atgimimas“, į kurį nepakvietė nė vieno suinteresuoto miestiečio, o galiausiai, kaip teigia protestuotojai, slapčiomis pateikė senus projektinius pasiūlymus įvertinti Kauno RAT.
„Tai yra eilinis savivaldybės buldozerinis bandymas „prastumti“ iš esmės tik siauriems interesams bei Kauno miesto mero užmačioms patenkinti reikalingą taršią gatvę.
Unikaliame pasaulinio lygio gamtos kampelyje, kuris visuotinio klimato atšilimo kontekste privalo būti saugomas ir puoselėjimas kaip rekreacinė visų kauniečių poilsio ir atgaivos zona, siekiama sukurti naują taršos šaltinį, nuodysiantį miestiečius ir miesto svečius automobilių išmetamosiomis dujomis“, – rašome Šančių bendruomenės pranešime spaudai.
Laiko atgyvena
Protestuojantys įsitikinę, kad gatvių, kurios atkirstų miestiečius nuo upių ir kurios skirtos taršiems automobiliams, tiesimas žaliosiose miestų zonose yra visiška atgyvena bei iš esmės prieštarauja naujajai Europos Sąjungos bei Lietuvos žaliojo kurso strategijai.
Pasaulyje jau daug metų neva vyrauja iš esmės priešingos tendencijos – miestiečius nuo upių atskiriančios gatvės naikinamos, o vietoje jų įrengiami parkai, pėsčiųjų promenados ir kitos rekreacinės bei poilsio zonos vietos gyventojams ir miesto svečiams.
Vietos bendruomenės kategoriškai nesutinka, kad itin svarbūs miestui sprendimai būtų daromi eliminuojant kauniečių nuomonę ir grubiai pažeidžiant pagrindines demokratines vertybes.
